Nasrai: pasaulį sukrėtę ryklių puolimai

Puldinėjimai, pakeitę požiūrį į ryklius

Iki XX a. pradžios ryklių elgesys buvo mažai tyrinėtas, todėl visa virtinė jų puolimų prie Naujojo Džersio (JAV) pakrantės ilgam įtvirtino jų - pabaisų žudikų reputaciją.

Pirmąja ryklių auka tapo 25 metų Č.Vansantas, atvykęs atostogauti į kurortinį Bič Heiveno miestą. 1916 m. liepos 1-ąją vyras, plaukiodamas įlankoje, lenktyniavo su savo šunimi, kai ryklys įsikibo į jo kairę koją. Gelbėtojas ir praeivis, išgirdę šauksmus, puolė jam į pagalbą ir nuvijo ryklį, bet vėliau vyras ligoninėje dėl nukraujavimo mirė.

Antrasis užpuolimas įvyko po 5 dienų už 75 km į šiaurę nuo Bič Heiveno. Spring Leiko kurorto paplūdimyje žuvo 27 metų Č.Bruderis, dirbęs vietos viešbutyje. Vyras mirė dėl baisių kojų ir pilvo žaizdų.

Dar po 6 dienų ryklių aukomis Matavano miestelyje už 48 km nuo Spring Leiko tapo iškart du žmonės: iš pradžių ryklys puolė 11 metų berniuką, žaidusį su draugais vandenyje, ir nusitempė jį po vandeniu, o paskui apkandžiojo 24 metų S.Fišerį, su kitais vyrais patraukusį ieškoti dingusio berniuko.

Ryklių atakos prieš žmones Naujajame Džersyje sukrėtė JAV, didžiausi šalies laikraščiai apie tai rašė pirmuosiuose puslapiuose. Matavano meras paskelbė apie apdovanojimą tam, kas užmuš ryklį žmogėdrą, o prezidentui V.Vilsonui net teko šaukti ministrų kabineto posėdį kovos su rykliais priemonėms aptarti.

Nuo tada žmonės pradėjo rimtai bijoti vandens plėšrūnų, o Amerikos, vėliau ir viso pasaulio reporteriai ir karikatūristai ėmė aktyviai naudoti ryklių įvaizdį politikams, pavojingoms ligoms, kaitrai, povandeniniams laivams ir kitokioms grėsmėms apibūdinti.

Daugiausia ryklių aukų

Karinio kreiserio „Indianapolis" sudužimas tapo ne tik didžiausia katastrofa Amerikos laivyno istorijoje, bet ir išprovokavo vieną masiškiausių ryklių puolimų. 1945 m. liepos 30-ąją laivas, į bazę Ramiajame vandenyne pristatęs detales, reikalingas atominei bombai konstruoti, plaukė į Filipinams priklausančią Leitės salą.

Tuo metu į jį pataikė dvi torpedos iš japonų povandeninio laivo. Vos per 12 minučių laivas paniro po vandeniu, nuskandindamas apie 300 įgulos narių iš 1195, o likusieji liko atviroje jūroje, turėdami nepaprastai mažai gelbėjimosi valčių, maisto ir geriamojo vandens atsargų.

Pagalba atskubėjo tik po 5 dienų, o per tą laiką jūreiviai patyrė visko: persišaldymą, dehidrataciją, apsinuodijimą jūros vandeniu, haliucinacijas, bet baisiausi buvo ryklių puldinėjimai. Iš pradžių plėšrūnai ėdė žuvusiųjų kūnus, bet netrukus susidomėjo ir gyvais laivo įgulos nariais, atsidūrusiais vandenyje.

Pasak išgyvenusio katastrofą Vudžio Džeimso, aplinkui knibždėjo šimtai ryklių, ir vis pasigirsdavo jų aukų klyksmai.

Dėl ryklių keliamo pavojaus jūreiviai net negalėjo atsidaryti mėsos konservų, kuriuos pavyko išgelbėti iš skęstančio laivo - jų kvapas galėjo privilioti ir agresyviai nusiteikusius plėšrūnus. Gelbėtojų sulaukė tik 316 žmonių. Įvairiais skaičiavimais per penkias dienas rykliai pražudė nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų žmonių.

Dar šiek tiek anksčiau torpeda, paleista iš japonų povandeninio laivo, sukėlė panašią tragediją - paskandino transportinį krovininį laivą „San Chuano kyšulys". Tai įvyko 1943 m. lapkričio 12-ąją Ramiajame vandenyne netoli Fidžio salų, kai laivas iš San Francisko plaukė į Australiją. Laive tądien buvo 1438 žmonės, 16 iš jų žuvo iškart po torpedos smūgio, kita dalis greitai nuskendo iššokę į vandenį. Likusiesiems teko gintis nuo ryklių, kurie pražudė dar 695 žmones. Plėšrūnai nesitraukė net tada, kai į pagalbą nukentėjusiesiems atvyko gelbėjimo laivai ir lėktuvai. Išgyveno tik 483 įgulos nariai.

Ilgiausia puldinėjimų serija

Šiandien aukso spalvos smėlio paplūdimiai, malonus klimatas, išplėtota infrastruktūra ir turtingas povandeninis pasaulis į Pietų Afrikos Durbano miesto apylinkes iš viso pasaulio privilioja milijonus banglentininkų, nardytojų ir paplūdimio mėgėjų. Jau mažai kas atsimena, kad kadaise čia vyko tragiški įvykiai, kuriuos žurnalistai pakrikštijo „juoduoju gruodžiu".

XX a. viduryje kurortas, esantis PAR Kvazulu Natalio provincijoje, jau buvo išpopuliarėjęs tarp turistų. Deja, netrukus pakrantės vandenis pamėgo ir agresyviai nusiteikę rykliai. 1957 m. gruodžio 18-ąją užpuolus rykliui kojos neteko 16-metis R.Vorlis. Jis išgyveno, o štai dvi kitos ryklių užpuolimo aukos - 15-os A.Grinas ir 23 metų V.Bertis - žuvo. Tą patį mėnesį rykliai užpuolė dar du žmones, bet, nors ir sunkiai sužaloti, jie išgyveno.

Ryklių atakų serija Kvazulu Natalio pakrantėje baigėsi tik kitų metų balandį, nusinešusi dar 4 žmonių gyvybes. Nieko keista, kad šokiruoti šių įvykių turistai ėmė vengti kurorto, o tai sudavė triuškinamą smūgį jo ekonomikai.

Vietos valdžiai teko įdėti nemažai pastangų, norint miestui grąžinti buvusį populiarumą ir net jį padidinti. Palei provincijos kranto liniją buvo įrengti nuo ryklių apsaugantys tinklai, PAR įkurta Nacionalinė taryba ryklių klausimui spręsti.

Įvykiai Egipte

2010 m. pabaigoje pasaulį sukrėtė naujiena, kad turistus, poilsiavusius Egipto Šarm aš Šeicho apylinkėse, kelis kartus puolė rykliai. Rimtai nukentėjo penki atvykėliai. Įdomiausia tai, kad visi poilsiautojai buvo užpulti visai netoli nuo kranto.

Mėgindami paaiškinti priežastis, dėl kurių per 6 dienas penkis kartus žmonės buvo užpulti ten, kur plėšrūnai paprastai nesilanko, specialistai kėlė įvairias versijas, pagal vieną iš jų užpuolimai buvo siejami su neįprastai šiltu tuo metų laiku vandeniu.

„Ryklių vasara"

2001 m. vasarą dėl virtinės ryklių užpuolimų JAV pakrantės vandenyse žurnalistai netruko praminti „ryklių vasara". Vertinant objektyviai, ta vasara ryklių užpuolimų, net mirtinų, gausa labai neišsiskyrė.

Bet kažkodėl būtent tada Amerikos žiniasklaida, siekdama auditorijos dėmesio, ryklius ėmė vaizduoti kaip kraugeriškas pabaisas, paskelbusias karą žmonijai.

Viskas prasidėjo nuo to, kad liepos 6-ąją Langdono paplūdimyje Floridoje ryklys nukando ranką 8 metų Džesiui Arbogastui.

Berniuko dėdė sučiupo ryklį už uodegos ir ištempė jį į krantą. Iš ryklio nasrų pavyko ištraukti nukąstą galūnę ir net ją prisiūti, tačiau berniukas po emocinio sukrėtimo ir netekęs daug kraujo, sveiko sunkiai ir ilgai. Šį atvejį plačiai nušvietė žiniasklaida, kaip ir kiekvieną kitą plėšrūnų puolimą tą vasarą.