Mūsų smegenys: kodėl joms taip svarbi tyla

2011 m. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė ataskaitą, kurioje triukšmą pavadino „šiuolaikiniu maru”, nes yra „neginčijamų įrodymų apie žalingą triukšmo poveikį žmonių sveikatai”.

Šiuolaikinės technologijos bombarduoja mus garsais. Namuose – televizoriai, kompiuteriai, planšetiniai kompiuteriai, išmaniosios kolonėlės, oro kondicionieriai ir t. t.; lauke – automobilių, traukinių, plaktukų ir sirenų garsai, muzika iš kiekvienos kavinės ir parduotuvės.

Visa tai nepraeina be pėdsako: pavyzdžiui, įrodyta, kad didelis triukšmo lygis naujagimių intensyviosios terapijos skyriuose sukelia aukštą kraujospūdį, padažnėjusį širdies ritmą ir kūdikių miego sutrikimus.

2013 m. žurnale „Brain, Structure and Function” paskelbtas tyrimas, kuriame mokslininkai tylos ir įvairių garsų poveikį bandė laboratorinėms pelėms.

Rezultatas buvo įspūdingas: pelėms, kurioms kasdien buvo skiriami dviejų valandų trukmės „tylos seansai”, hipokampe, atsakingame už atmintį, emocijas ir mokymąsi, formavosi naujos ląstelės.

Mokslininkai teigia, kad tai yra veikiantys neuronai, kurie iš tikrųjų prisideda prie geresnės psichinės sveikatos.

Trumpai tariant, tyla gali išgydyti smegenų pažeidimus. Ji skatina smegenų ląstelių atsistatymą ir mažina stresą bei įtampą.

Žurnale „Heart” paskelbtame tyrime nustatyta, kad dvi minutės, praleistos tyloje, padeda atsipalaiduoti geriau nei klausantis „atpalaiduojančios” muzikos.

Vertinkite tylą.