Mokslininkai pagaliau atskleidė Didžiojo sfinkso Egipte atsiradimo istoriją

Daug dešimtmečių ekspertai sutarė, kad prie Nilo upės Gizoje rastos ikoninės kalkakmenio statulos detalų veidą greičiausiai rankomis iškalė akmentašiai, tačiau jiems nepavyko išsiaiškinti, kaip buvo sukurtas masyvus, daugiasluoksnis kūnas

Niujorko universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kuriame analizavo, kaip vėjas veikia uolienų darinius, ir pagaliau išsprendė šią paslaptį.

Tyrėjai paėmė minkšto molio kalvas su viduje įterptomis kietesnėmis, mažiau erozijai jautriomis medžiagomis, kad imituotų šiaurės rytų Egipto reljefą, ir tada plovė šiuos darinius greita vandens srove, kuri veikė kaip vėjas.

Ekspertai mano, kad detalų kalkakmenio statulos veidą greičiausiai rankomis iškalė mūrininkai.

Sfinkso modelis buvo iškaltas atliekant eksperimentą, kuris imituoja vėjo judėjimą kažkada buvusiais beformiais molio kalnais, o kietesnė medžiaga tapo liūto "galva" ir kitomis detalėmis. Ir galiausiai molis tapo panašus į Sfinkso kontūrą.

"Mūsų rezultatai rodo galimą "kilmės istoriją", kaip dėl erozijos gali atsirasti į sfinksus panašūs dariniai", - komentavo vyresnysis tyrimo autorius Leifas Ristrofas (Leif Ristrof).

"Mūsų laboratoriniai eksperimentai parodė, kad į Sfinksą panašios formos iš tiesų gali atsirasti iš medžiagų, kurias išgraužė greiti srautai", - pridūrė mokslininkas.

Eksperimento metu buvo sukurta liūto "galva", nupjautas "kaklas", "letenos", ištiestos į priekį ant žemės, ir išlenkta "nugara".

"Iš tikrųjų šiandien iš tikrųjų yra jardangų, kurie atrodo kaip sėdintys ar gulintys gyvūnai, o tai patvirtina mūsų išvadas", - sakė Ristrofas.

Eksperimentas patikrino dar 1981 m. geologo Farouk El-Baz pasiūlytą teoriją, kuri teigė, kad Didysis sfinksas atsirado natūraliai, vėjui erozijos būdu išpustant smėlį.

Senovės Egipto atradimai

Kartkartėmis mokslininkai padaro nuostabių atradimų apie Senovės Egiptą.

Pavyzdžiui, mokslininkai pranešė, kad rado prabangią kapavietę, kurioje buvo 5000 metų senumo vynas.

Tai gali būti Meret-Neit, atėjusi į valdžią po savo vyro, karaliaus Džeto, senovės Egipto valdovų pirmosios dinastijos trečiojo karaliaus, mirties apie 3000 m. pr. m. e.

Kasinėjimai parodė, kad ši senovės Egipto karalienė buvo galinga asmenybė, turėjusi "neįprastai didelę valdžią".