Mokslininkai atskleidė pirmąją neandertaliečių šeimą, atlikę didžiausią žinomą genetinį tyrimą

Jų išvados trečiadienį paskelbtos žurnale "Nature".

Nors Makso Planko evoliucinės antropologijos instituto ekspertai nustatė dar 18 genomų iš 14 skirtingų archeologinių radimviečių visoje Eurazijoje, apie jų socialinę organizaciją žinoma nedaug.

Norėdami išsamiau ištirti šios grupės socialinę struktūrą, mokslininkai išvyko į pietų Sibirą, regioną, žinomą dėl senovinių DNR tyrimų, pavyzdžiui, Denisovo homininų palaikų garsiojoje Denisovo oloje - jie atskleidė, kad neandertaliečiai ir denisovai gyveno ir bendravo tarpusavyje.

Didžiausias kada nors ištirtų neandertaliečių palaikų skaičius

Per 62 mylias (100 km) nuo Denisovos urvo yra Čagyrskaja ir Okladnikovo urvai.

Neandertaliečiai šiose vietovėse trumpam buvo apsistoję maždaug prieš 54 000 metų - jų palaikų anksčiau buvo rasta iš nuosėdų.

Atlikdami naująjį tyrimą, mokslininkai gavo DNR iš 17 neandertaliečių palaikų - tai didžiausias kada nors vieno tyrimo metu sekvenuotų neandertaliečių palaikų skaičius.

Autoriai aptiko ypatingą genetinį variantą, vadinamą heteroplazmija, 17 palaikų mitochondrinėje DNR, kurie priklausė 13 neandertaliečių - septyniems vyrams ir šešioms moterims.

Tai rodė, kad kai kurie Čagyrskaja urvo individai buvo artimai susiję, įskaitant tėvą ir jo paauglę dukrą, tarp poros antrojo laipsnio giminaičių.

Heteroplazmų ir giminingų individų derinys leido daryti prielaidą, kad Čagyrskajos oloje gyvenę neandertaliečiai "turėjo gyventi - ir mirti - maždaug tuo pačiu metu".

"Faktas, kad jie gyveno tuo pačiu metu, yra labai įdomus.

Tai reiškia, kad jie greičiausiai buvo kilę iš tos pačios socialinės bendruomenės.

Taigi pirmą kartą galime pasitelkti genetiką neandertaliečių bendruomenės socialinei organizacijai tirti", - sakė pirmasis šio tyrimo autorius Lauritsas Skovas (Laurits Skov).