Šį mokslo pasaulį sudrebinusį ir kontraversiškų vertinimų sulaukusį pareiškimą išplatino Niujorko universitetinės Langono medicinos mokyklos atstovas, kritinės rūpybos ir gaivinimo klinikos vadovas daktaras Sam’as Parnia.
Jis su tyrėjų komanda ilgą laiką stebėjo, kas vyksta, kai diagnozuojama žmogaus mirtis: būklė, kai sustoja širdis ir nutrūksta kraujo tekėjimas į smegenis.
„Techniškai mirties momentu laikomas širdies sustojimas, o dėl to nutrūksta ir kraujo cirkuliacija. Kai tik tai įvyksta, smegenų darbas neišvengiamai sustoja, jos praranda visus kamieninius refleksus“, – aiškino medikas.
Tačiau pastebėta, kaip teigia jis, kad žmogaus smegenyse po mirties momento fiksuojamas paslaptingas energijos pliūpsnis.
Be to, Mičigano universiteto laboratorijoje atliekant bandymus su žiurkėmis taip pat užfiksuota, jog gyvūnams sukėlus širdies smūgį jų smegenyse taip pat trumpam pastebimas signalas, kuris įprastai siejamos su hiperaktyvaus žmogaus būsena.
Tokie tyrimai leidžia daryti teorinę prielaidą, kad žmogus spėja suprasti savo mirties momentą ir tarsi iš šalies jį stebėti.
„Stengiamės išsiaiškinti, ką tuo trumpu momentu jis patiria“, – sakė daktaras S. Parnia.
Rašyti komentarą