Mitai ir tiesa apie mėgstamiausią medų

Medumi vadiname iš žiedų surinktą ir bitės apvirškintą augalų nektarą, kuris būna saldus ir klampus. Medus yra skanus ir naudingas, negenda ilgus metus ir net šimtmečius, nes jame nebūna mikroorganizmų ir pelėsių,dėl kurių genda kiti produktai.

Viena bitė per gyvenimą pagamina vos 1/12 arbatinio šaukštelio medaus.Tai yra apie 0,4 ml. Užtat visas sveikas avilys, kuriame gyvena 20-50 tūkst. bičių, per metus gali pagaminti nuo 10 iki 30 kg medaus. Kiekvienai bitei darbininkei dėl to tenka gerokai paplušėti: dėl 1 kg medaus joms reikia surinkti 4 mln. žiedų nektarą ir kiekvienai į avilį suskraidyti po 150 tūkst. kartų.

Tai nėra keista, turint omeny tai, kad viename iš dviejų bitės skrandžių, skirtame apdoroti ir laikyti nektarui, jo telpa vos 40 mg (apie pusę bitės svorio), ir jam pripildyti bitei reikia aplankyti apie tūkstantį žiedų, o tai trunka apie valandą.

Ir kam visa tai atitenka? Jeigu kalbame apie namines bites - atitenka mums. Šiltajam sezonui baigiantis bitininkai atidaro avilius ir išima didelę dalį medaus. Bet ne visą: geras bitininkas palieka jo aviliui (kiek būtent, priklauso nuo žiemos trukmės ir kolonijos dydžio) arba pasiūlo pakaitalą - cukraus arba sirupo.

Apie 20 proc., medaus sudaro vanduo, 75-80 proc. angliavandeniai, taip pat jame yra nedideli kiekiai vitaminų B1, B2, B6, E.K.C, karoteno, folio rūgšties. Pagrindinis medaus komponentas - angliavandeniai - beveik nekinta, o visa kita medaus sudėties paletė priklauso nuo medunešio laiko bei žydinčių augalų nektaro.

Tiesa, medus gali būti ir nuodingas, jeigu bitės rinko nektarą arba žiedadulkes, kuriame yra žmogui nuodingų medžiagų. Pavyzdžiui, žmogui pavojingas gali būti medus, pagamintas bitėms surinkus nektarą iš rododendrų, gailių, azalijų, pentinių.

Medaus iš toksiškų augalų valgymas paprastai nėra pavojingas gyvybei, tačiau užvalgius tokio medaus gali imti skaudėti galvą, perštėti burną bei gerklę, pykinti, temti akyse, porą dienų gali sutrikti virškinimas.

Apie medų, kuris yra tikrai nepaprastai vertingas produktas, sklando ir nemažai mitų

„Medus - geriausia priemonė virškinimui gerinti. Jo reikia vartoti nevalgius, vieno arba su šiltu vandeniu"

Iš esmės organizmas yra subalansuota savireguliuojanti sistema ir ten nieko „gerinti" nereikia. Vis dėlto medus su šiltu vandeniu veikia, o ar tas poveikis bus „pagerinimas", priklauso nuo konkretaus žmogaus. Pirma, tokia praktika stimuliuoja žarnyno darbą ir gali būti naudinga esant polinkiui į vidurių užkietėjimą.

Antra, tai yra tulžies išsiskyrimą skatinanti priemonė, ir ji gali būti naudinga, kai tulžies išskiriama nepakankamai. Tačiau sergant tulžies pūslės akmenlige tokie vaistai yra nerekomenduojami.

O dar, kaip bet kuris paprastas angliavandenis, medus gali skatinti smegenų veiklos aktyvumą ir didinti tonusą, bet už trumpą tokio padidėjusio aktyvumo laikotarpį daugelis žmonių sumoka jį pakeičiančiu insulino kiekio padidėjimo laikotarpiu ir jam būdingu poveikiu - alkiu, glebumu, dirglumu.

Norint to išvengti, saldus produktas (medus) turi būti įtrauktas į dienos valgiaraštį arba valgomas prieš pat pagrindinį valgymą.

„Medus kaloringas, todėl juo geriau nepiktnaudžiauti, kitaip papildomi svorio kilogramai - garantuoti"

Taip, medus kaloringas, ir tos kalorijos lengvai virsta riebalais. Bet privalgyti jo daug vargu ar pavyks, o pora arbatinių šaukštelių - tikrai nepavojingi.

„Kaitinamas medus praranda naudingąsias savybes ir net tampa nuodingas"

Žmonės tūkstančius metų vartojo medų, taip pat kaitintą - gėrimuose ir kepiniuose. Žinoma, jokių nuodų iš jo nesusidaro. Į medaus sudėtį įeinantys polifenoliai yra aktyvios cheminės medžiagos (pavyzdžiui, reaguoja su rūgštimis), bet fiziškai yra stabilios: 100 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje jos nesuyra.

„Atsisakius cukraus, medus - geriausias ir naudingiausias jo pakaitalas"

Meduje daugiausia yra fruktozės ir gliukozės, jis yra saldesnis už cukrų, todėl kam nors pasaldinti jo reikia mažiau. Todėl vietoj cukraus naudoti medų yra geras sprendimas. Bet saldikliu jo nepavadinsi, medus - tai pat cukraus atmaina.

Tikrieji saldikliai suteikia saldų skonį ne dėl juose esančių cukrų, tai gali būti, pavyzdžiui, saldžios aminorūgštys. Tokiuose saldikliuose nėra kalorijų ir jie neveikia cukraus kiekio kraujyje, tad šiuo atžvilgiu jie gerokai pranoksta medų.

„Medus - idealus vaistas gydant kvėpavimo takų susirgimus"

Tiesa yra ta, kad persišaldymo ligų nereikia gydyti antibiotikais. O medumi - galima. Su juo ar be jo susirgimas praeis per savaitę. Tiesa, reikia pripažinti, kad daugybės tyrimų duomenys rodo, jog medui yra būdingas priešuždegiminis poveikis, panašus į populiarių vaistų su ibuprofenu poveikį.

Žinoma, ibuprofenas yra daug veiksmingesnis, bet be rimto poreikio jo vartoti nereikia. Jei tik įmanoma, geriau apsieiti su medumi arba aviečių arbata.

„Medus su pienu puikiai ramina"

Taip, bet koks cukrus kurį laiką pakelia nuotaiką ir nuramina, medus ir pieno laktozė - ne išimtis. Neveltui Anglijoje vaikams prieš miegą duodama pieno su sausainiais, kad geriau miegotų.

„Medus koriuose - naudingiausias sveikatai"

Naudingumą veikiau reikėtų sieti su šviežumu, o ne forma. Koriai yra nulipdyti iš vaško, kuris neįsigeria ir organizmo neveikia. Medus koriuose ar be jų - tik laikymo būdas.

„Medus - puikus antiseptikas ir priemonė gydyti žaizdoms"

Čia reikėtų šį tą pasakyti apie medaus medicininius tyrimus. Kalbama ne apie liaudies mediciną, kurioje medus naudojamas tūkstančius metų: užtenka prisiminti biblinius pasakojimus, kuriuose žaizdos paprastai dezinfekuojamos medumi, aliejais ir vynu.

2017 m. žurnale „Pharmacognosy Research" buvo publikuota išsami apžvalga apie medicinines medaus panaudojimo galimybes. Buvo analizuojami visi prieinami pastarųjų 40 metų tyrimai.

Įrodytas įvairiapusiškas medaus poveikis: jis pasižymi antibiotinėmis ir antiseptinėmis savybėmis, veikia kaip priešuždegiminis ir žaizdų gijimą spartinantis vaistas. Bet visa tai - mėgintuvėlyje! Rimtų jo gydomojo poveikio žmogaus organizmui tyrimų kol kas nėra.

Nekokybiško medaus požymiai

• Geltonas ir blizgus kaip gintaras, skaidrus

Medus tikriausiai buvo kaitintas, vadinasi, prarado naudingąsias savybes.

• Atsiranda putų

Putos rodo, kad medus dar nesubrandintas.

• Be kvapo ir nenatūraliai balkšvas

Medus su cukraus priemaišomis.