Miltų gidas: pagrindinės rūšys, kurias žinoti pravartu kiekvienam kulinarui

Kai asortimentas parduotuvių lentynose itin platus, pagelbėti gali lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ maisto ekspertų parengtas gidas, kuris kiekvienam padės išsirinkti tinkamiausius miltus savo patiekalui.

Ieško alternatyvų

Tradiciniai kvietiniai ir ruginiai, taip pat jau daugelio atrasti speltų, grikių, migdolų, ryžių, žirnių ar avižų miltai. Tai –tik dalis miltų asortimento, kurį galima rasti „Maximos“ parduotuvėse.

„Miltų populiarumas nekelia nuostabos, nes jie yra neatsiejama lietuviškos virtuvės dalis. Šį faktą tik patvirtina pardavimai: kas mėnesį vidutiniškai nuperkama apie 500 tonų miltų.

Dažniausiai pirkėjų krepšeliuose atsiduria kvietiniai miltai, tačiau pastebime, kad vis labiau populiarėja ir kitos alternatyvos – migdolų, ryžių, avinžirnių, lęšių, kukurūzų miltai.

Tokių produktų vien šiemet pardavėme šeštadaliu daugiau“, – pažymi „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Visgi sunkiai savo mitybą įsivaizduodami be miltų ne visi žino, kuri jų rūšis norimam patiekalui yra tinkamiausia. Apie tai kalbanti maisto gamybos ekspertė Brigita Baratinskaitė priduria, kad miltų pasirinkimas gali būti itin reikšmingas gaminant konkretų kepinį.

„Net ir iš gardžiausių kepinių tikimasi ne tik saldaus deserto, bet ir papildomos maistinės vertės. Dėl to populiariausius kvietinius miltus dažniau linkstama paįvairinti alternatyvomis.

Pavyzdžiui, šiandien vis dažniau pirkėjų krepšeliuose atsiduria ne kvietiniai, o avižiniai produktai, kurie specialistų pripažinti kaip turintys daugiau naudos žmogaus organizmui.

Be abejo, mūsų parduotuvėse siūloma ir dar daugiau miltų rūšių, kurios kai kuriems gali būti netgi neatrastos“, – akcentuoja „Maximos“ maisto gamybos departamento vadovė B. Baratinskaitė ir kviečia susipažinti su skirtingomis miltų rūšimis.

Kvietiniai miltai

Tai populiariausia miltų rūšis Lietuvoje ir visame pasaulyje. Šis produktas gaunamas smulkiai sumalus kviečių grūdus ir iš dalies pašalinus sėlenas bei gemalus. Taip miltuose lieka tik krakmolingoji grūdo dalis.

Šių miltų galima rasti įvairių rūšių – skirtingo rūpumo, baltumo, glitimo kiekio. Iš jų kepami patys įvairiausi gaminiai: duona, pyragai, tortai, blynai, picos. Tokiais miltais tirštinami padažai, sriubos.

Ruginiai miltai

Šis produktas – rūpaus malimo, taip išsaugant visus vitaminus bei mineralus, esančius rugiuose. Jie yra skirstomi ir pagal malimo būdą, rūpumą. Būtent iš tokių miltų yra kepama tradicinė lietuviška ruginė duona. Jie taip pat naudojami sausainių, blynelių, tortų, meduolių, saldžių ir nesaldžių bandelių gamybai.

Miežiniai miltai

Jie malami iš miežių ir naudojami įvairiems sveikiems ar dietiniams duonos produktams gaminti. Tokie miltai turi teigiamos įtakos kraujagyslių darbui, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Pyragus iškepti iš miežinių miltų yra sudėtinga, tačiau juos galima maišyti su kvietiniais ar speltų. Be to, šis produktas tinka kepti keksiukus, duoną, sausainius, blynus, virti košę.

Avižiniai miltai

Šie miltai turi didelį kiekį maistinių skaidulų, ypač vertingų žmogaus organizmo veiklai. Toks produktas yra ir be glitimo. Norint purių kepinių, avižinius miltus galima maišyti su kitos rūšies miltais. Be jų nebūtų avižinių sausainių, šie miltai tobuli keksiukams ar blynams kepti, taip pat yra natūraliai saldesni, todėl kepiniams prireikia mažiau cukraus.

Kukurūzų miltai

Jie populiarūs Azijos, Meksikos virtuvėse ir gaminami sumalus džiovintus kukurūzus. Dėl savo savybių minėtas produktas kepiniams suteikia tobulo traškumo, yra idealus paplotėliams, duonai kepti, o gausus krakmolas puikiai tinka sriuboms, padažams gardinti. Be to, kukurūzų miltai turtingi ląsteliena, saugo organizmą nuo cholesterolio.

Grikių miltai

Tai – vieni sveikiausių produktų. Nuo kvietinių miltų jie skiriasi rūpumu, taip pat neturi glitimo. Nors jie patiekalams suteikia gardumo ir aromatingumo, vien iš jų iškepti norimo kepinio nepavyks. Kaip tvirtiklį galima naudoti kviečių miltus, saulėgrąžas, skaldytus riešutus. Grikių miltai puikiai tinka duonai, o panaudojus morkų ar moliūgą, pavyksta be galo gardūs blynai.

Žirnių miltai

Jie ypač tinka daržovėms apvolioti. Taip pastarosios iškepa kur kas skanesnės, ypač – paprikos, žiediniai kopūstai. Žirnių miltai tobulai pagardina ir sutirština sriubas, padažus, įvairias košes. Taip pat vietoje įprastinių pusryčių blynų galima iškepti žirnių miltų blynelius, kurie gardžiai paįvairins tradicinį šeimos meniu.

Ryžių miltai

Jie atkeliavo iš Rytų šalių virtuvių ir yra skirti traškiai duonai kepti, blynams, pudingams, pyragams, makaronams. Taip pat tinka padažams, sriuboms sutirštinti. Ryžių miltai sparčiai populiarėja dėl lengvo virškinimo, mažo alergizavimo, tinkamumo netgi kūdikių košelėms.

Juose yra daug baltymų, krakmolo, natrio, kalio, magnio, B grupės vitaminų. Iš ryžių miltų duona bei kepiniai pavyksta traškūs ir gardūs. Tik verta atkreipti dėmesį, kad ryžiai labai sugeria vandenį, todėl reiktų jo nepagailėti tešlai, įdėti daugiau kiaušinių.

Migdolų miltai

Jie gaminami iš nužievintų migdolų. Miltai tinkami apvolioti kepamą vištieną, žuvį, gali būti naudojami mėsos kukulių gamybai. Jie praverčia visur, kur prireikia įprastų duonos džiūvėsėlių. Taip pat jais galima pakeisti dalį kvietinių miltų pyraguose, keksuose, blynuose ar vafliuose.

Speltų miltai

Šiuose miltuose yra beveik visos maistinės medžiagos ir vitaminai, būtini visavertei mitybai. Tai – ne veltui. Speltų grūduose esančios medžiagos puikiai tirpsta, todėl organizmas jas lengvai įsisavina.

Taip kepiniai iš šių miltų ne tukina, o atvirkščiai – leidžia sureguliuoti svorį. Visgi jie yra ne tik maistingi – iš jų galima iškepti visus įprastus ir gardžius kepinius: pyragus, bandeles, biskvitus, vaflius, blynus, sausainius, naminius makaronus, picas.

Būtent pastarieji miltai, B. Baratinskaitės teigimu, šiuo metu ypatingai vertinami visų, norinčių maitintis sveikai ir subalansuotai.

Todėl „Maximos“ maisto ekspertė pataria pabandyti jais pakeisti įprastus kvietinius produktus savo mėgstamuose receptuose. Tuomet speltos miltų naudą, anot B. Baratinskaitės, netruks pajusti kiekvienas.