Mikrobiologė įvardija vietas, kuriose niekada nevalgytų: galima apsinuodyti

Lesterio universiteto klinikinės mikrobiologijos vyresnioji dėstytoja daktarė Primrose Freestone pateikė keletą patarimų, kaip sumažinti riziką apsinuodyti maistu.

Tai reiškia, kad reikia stebėti, ką ir kur valgote, rašo "Mirror".

"Būdamas mikrobiologas, tikriausiai geriau nei daugelis kitų žinau apie maisto infekcijų riziką.

Štai keletas dalykų, į kuriuos atkreipiu dėmesį", - atskleidė ji.

"Retai valgau lauke, nesvarbu, ar tai būtų iškylos, ar kepsninės, nes valgant maistą lauke padidėja apsinuodijimo maistu rizika.

Norint nesusirgti, svarbiausia, kad tvarkant maistą rankos būtų švarios, tačiau kaip dažnai parke ar paplūdimyje randate karšto tekančio vandens ir muilo?

"Galite naudoti alkoholio pagrindu pagamintus rankų gelius, tai geriau nei nieko, bet jie nesunaikina visų mikrobų", - sako Freestone.

Maistas pritraukia įvairius vabzdžius, kurie į maistą gali pernešti tokius mikrobus kaip E. coli, salmonelės ir listerijos.

Dr. Freestone siūlo greitai gendančius maisto produktus laikyti šaldytuve ir uždengti, kad jie būtų saugūs.

"Jei maistas ilgiau nei kelias valandas laikomas įkaitęs iki 30 °C, mikrobų skaičius padvigubėja.

Kepant ant grotelių, mėsą reikia kruopščiai iškepti, o norint išvengti apsinuodijimo maistu, verta investuoti į mėsos termometrą.

Nevalgykite mėsos, jei jos vidinė temperatūra yra žemesnė nei 70 laipsnių", - sako ekspertas.

Dr. Freestone taip pat siūlo vengti bufetų, nes juose maistas lengvai užkrečiamas.

"Labai atidžiai stebiu karštųjų ir šaltųjų bufetų mikrobiologinę saugą. Patalpose maistą gali užteršti vabzdžiai, dulkės ir, svarbiausia, žmonės.

Todėl apsinuodijimas maistu yra neišvengiama rizika valgant švediško stalo forma.

Užteršimas atsiranda bufeto lankytojams liečiant maistą, o mikrobai gali patekti nuo čiaudinčių ar kosinčių žmonių, esančių šalia maisto", - sako ekspertas.

Kokių maisto produktų nereikėtų valgyti

Taip pat yra maisto produktų, kurių Freestone niekada nevalgys. tarp jų - žali vėžiagyviai, pavyzdžiui, austrės.

"Taip yra dėl to, kad austrės yra filtruojančios žuvys ir jų audiniuose gali susikaupti tokie mikrobai kaip vibriozės ir norovirusai.

Vibrijomis užkrėstos austrės neatrodo, nekvepia ir neturi kitokio skonio, tačiau vis tiek gali sukelti rimtų susirgimų.

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) skaičiavimais, per žalias austres vibrijomis užsikrečia apie 80 000 žmonių, o kasmet vien JAV nuo vibriozės miršta 100 žmonių.

Taip pat galite apsinuodyti maistu valgydami bet kokius žalius vėžiagyvius.

Aš valgau tik gerai išvirtus moliuskus, nes aukšta temperatūra veiksmingai sunaikina kenksmingus mikrobus, - sako Freestone.

Kaip dar vieną "probleminį" maisto produktą mikrobiologas įvardija maišeliuose supakuotas salotas.

Tačiau ji pateikė keletą rekomendacijų, kaip jas vis dėlto galima valgyti.

"Nustatyta, kad maišeliuose supakuotose salotose gali būti maistu apsinuodijančių mikrobų, pavyzdžiui, E. coli, salmonelių ir listerijų.

Dauguma maišeliuose supakuotų salotų yra saugios, jei laikomos šaldytuve, prieš vartojimą gerai nuplaunamos (net ir paruoštos vartoti salotos turėtų būti nuplaunamos) ir suvalgomos kuo greičiau po įsigijimo", - pažymi daktarė Freestone.

Kalbant apie bendrus maisto ruošimo būdus, daktarė Freestone virtuvėje laikosi kelių nusistovėjusių taisyklių.

"Reguliariai tikrinu greitai gendančių maisto produktų galiojimo terminus.

Tačiau jei galiojimo laikas dar nepasibaigęs, o maisto pakuotė atrodo išsipūtusi arba maisto produktas atrodo ar kvepia kitaip, nei tikėtasi jį atidarius, išmetu jį į šiukšliadėžę, nes jis gali būti užkrėstas", - sako ji.

Ji niekada nenaudoja tų pačių pjaustymo lentelių žaliam ir virtam maistui, plauna rankas prieš ir po to, kai ką nors tvarko.

Vieno dalyko ji niekada nedaro - tai nekaitina virtų ryžių.

"Taip yra todėl, kad žaliuose ryžiuose gali būti Bacillus cereus sporų, sukeliančių apsinuodijimą maistu.

Nors termiškai apdorojant Bacillus ląstelės žūsta, sporos išlieka.

Jei ryžiai paliekami atvėsti ir laikomi kambario temperatūroje, sporos virsta bakterijomis, kurių greitai daugėja, nes kambario temperatūros ryžiai yra gera terpė baciloms auginti.

Ryžiuose išaugusios bacilos gali gaminti toksinus, kurie, praėjus vos kelioms valandoms po suvalgymo, gali sukelti vėmimą ir viduriavimą, trunkantį iki 24 valandų", - sako Freestone.

Kalbant apie valgymą ne namuose, daktarė Freestone išlieka budri. Ji paprastai stebi, kaip dažnai keičiami greitai gendantys maisto produktai, taip pat niekada neima kliento duotų likučių maišelių, nes jie paprastai viršija dviejų valandų saugaus laikymo ribą.

Kaip anksčiau pranešė UNIAN, 40-metė moteris iš Kalifornijos neseniai užsikrėtė Vibrio vulnificus bakterine infekcija po žuvies gaminimo.

Gydytojai, norėdami išgelbėti jos gyvybę, turėjo amputuoti visas galūnes.

CDC duomenimis, žmonės gali užsikrėsti vibriono infekcija suvalgę žalių ar nepakankamai termiškai apdorotų jūros gėrybių ar austrių arba dėl atviros žaizdos.

Vibrio vulnificus infekcijos paprastai būna mirtinos - apie 20 proc. žmonių miršta, kartais per dvi dienas nuo susirgimo.

Užsikrėtusiems pacientams kartais prireikia intensyvios priežiūros ir amputacijos. Be amputacijos, jiems taip pat gali prireikti pašalinti negyvus audinius.

Kovo mėn. žurnale "Scientific Reports" paskelbtas tyrimas parodė, kad dėl pasaulinio atšilimo artimiausiais metais gali padaugėti šios mirtinos infekcijos atvejų.