tv3.lt nuotr.
"Šiandien, 2020 lapkričio 6-ąją, mano jaunesniajam sūnui Deivydui sukanka 43-eji metai. Būk pasveikintas MONA MAŽASIS VAKS! Tegu dūšioje visada būna šviesu!
egu šeimoje bėdelės būna tik menkos ir lengvai įveikiamos. (Juk nebūna, kad nieko nebūtų...) O kad vis tebemuzikuoji, tai pridedu tekstelį iš to parengto ir Tau žinomo šeimyninio leidinuko "Zvonkų takais..."
Kas norės, paskaitys apie Tavo muzikinę pradžią. Ir tegu sėkminga muzika toliau Tau kloja atities kelius ir kelelius.
* PIRMASIS INSTRUMENTAS – TVORA SENELIŲ KAIME Mickiškė yra nuošalus kaimas Tryškių seniūnijoje. Telšių rajonas.
Tai ir yra tas kaimas, kur nuo seno gyveno Zvonkai.
Taip pat ir Deivydo bei jo brolio Romo seneliai. Turėjo broliukai kaimiškos laimės abu pavasaroti ten. Gal daugiau Romas. Bet ir Deivydas. Ten visiška laisvė. Net kaimynų daržo arti nebuvo.
O griovių, tvorų, pagalių, rakandų – kaip kiekvienam normaliam kaime. Vaikai nieko neveikę nebūna. Dar toli tas metas, kai visokios vaikų gerovę griaunančios gudrybės, kaip kad mobilieji telefonai, atsirado.
Tad ir Deivydas žaidė tuo, kas po ranka papuolė - pagaliais. Pabraukia pagaliu per tvorą – garsus brrrr... išeina.
Tolėliau nuo trobos aptiko seną viedrą, užmautą ant tvoros, ir per jį – su pagaliu. Garsas patiko. Ką radęs, nešė ir movė ant tvoros... Kitą dieną jau veiklos dar daugiau, jau su dviem pagaliais tvoros instrumentu muzikavo.
Arčiau trobos švariai išblizginti stiklainiai sumaustyti ant žiogrelių saulėje kaito. Susiradęs plonų pagaliukų Deivydas ir jais ėmė muzikuoti. Atsargiai. Ne vieno nenumetė, nė vieno nesukūlė.
Šį muzikavimą tvora pastebėjo Deivydo senelė Ona Zvonkienė. Juokėsi. Nepyko. Juokaudama ėmė Deivydą „kompozitoriumi“ vadinti. Žiūri močiutė pro langą ir sako: „Vuo! Kompozitorius unta parein. Akšėn, akšėn!
Gausi pėinelė šviežė. Prisėgrajysi da.“ Deivydui tada buvo gal ketvirti metukai. Garsų pasaulį gaudė visur. O namuose jokių muzikos pradmenų nebuvo. Išskyrus, kad nuolat uždėdavau klausytis ilgai grojančias klasikinės muzikos plokšteles. Bethoveną, Vivaldį, kitus. Būtent puikiosios klasikos garsų fone mažiukas augo.
Vos pradėjęs kalbėti, vedamas už rankelės nužiūrėdavo Klaipėdos gatvėse pro šalį važiuojančias mašinas, kurių nedaug tada tebuvo, mėgdžiodavo jų variklių garsus ir klausdavo: „Mamyt, mamyt, sita – „nike nike“ masinike?
Taip? O cia „vaje, vaje“ masinytė nuvaziavo? A ne? O ten ta „bocku, bocku“ masinytė... Taip?“
Taip, Deiveli. Taip.
Arba: „Mamyt, sita maza masinytė vaziuoja? Maza?“
Maža, Deiveli. Maža.
„O kai uzaugs, bus autobusas?.. Taip, mamyt?“ ...
Tai va, vaikams iš mažų mašinyčių autobusai užauga... Ir vaikai užauga. Ir daug kas pasikeičia
. Mickiškėje niekas nebegyvena. Visame kaime niekas. Tačiau anos tvoros likučių dar buvo... *
VE.lt pastaba: Vikipedijos duomenimis Deivydas Zvonkus (g. 1977 m. lapkričio 6 d. Klaipėdoje) – kompozitorius, dainų autorius, aranžuotojas, muzikos prodiuseris, klavišininkas, todėl lapkričio 6-ąją jam sukako 44 metai
Nuotraukoje: Deivydas Zvonkus Gadūnave, mamos gimtojoje parapijoje. Telšių raj. Koncertas atlaidų proga. 2015 m.
Rašyti komentarą