Laiškas moterims: išklausykite vyrus

Nenustebkite, daugelis iš mūsų moka skalbti. Ir lyginti! Plauti grindis, valyti dulkes, ir net pagaminti ką nors valgomo. Todėl jūsų pagalba namų ruošoje mums ne tiek reikalinga, kad kęstume dėl to nepagarbą ir bumbėjimą. Ir su jumis mes gyvenam ne dėl patogumo buityje. Gyvenam, nes jus mylim. Mylim visokias.

Stiprių moterų mes nebijom. Tiesiog jos mums patinka mažiau, taip, kaip ir jums mažiau patinka silpni vyrai. Pora iš stiprios moters ir silpno vyro – tai ne retenybė, tai klasika. Bet ne visiems ji priimtina.

Dažnai mus kaltinat, jog esam liurbiai, nerodantys iniciatyvos. Viskas daug paprasčiau – gal jūs nesate Ta Moteris... Taip, mes pučiamės kaip povo uodega, bet, situacijai pasikeitus, mes pavirstame stručiais. Tai – mūsų prigimtis.

Žinote, ašaros – tai šantažas. Ir jei norite ką nors pasakyti, tai sakykit tiesiai šviesiai. Paslėptos užuominos netinka. Netinka ir atviros užuominos.

Tiesiog sakykit paprastai ir aiškiai. Į viską žiūrėkit paprasčiau. Jei pakeltas tualeto dangtis jus erzina – tai nuleiskit. Mes juk nesiskundžiam, kad jūs jo nepakeliat. Nedramatizuokit žodžių TAIP ir NE.

Tai puikūs atsakymai į daugybę pačių įvairiausių klausimų. Juk jūs esat specialistės mūsų pasakytus žodžius suprasti net keliomis prasmėmis. Tai susitarkim, kad ta prasmė, kuri jums kelia įniršį, yra visai ne ta, kurią mes pasakėm.

Turime prisipažinti, kad jūsų liejamas pyktis ant padavėjo restorane mus baugina. Dar baugina kosmetikos sluoksnis, trukdantis atpažinti jus kitą rytą. Jei pakviečiam jus į restoraną, tai dar nieko nereiškia. Taip pat dar nieko nereiškia šypsena, juokeliai ar lengvas flirtas. Mes tik žvalgomės. Juk jūs irgi žvalgotės?

Jūs esat nuostabios, ir mes galim ilgai bei kantriai paisyti jūsų kaprizų, bet kartais tikrai pasidaro įdomu, kur jūsų egoizmo ribos. Pasaulyje yra apie tris milijardus moterų. Tarp jų gražių ir seksualių yra kur kas daugiau, nei tarp vyrų – protingų ir sėkmės lydimų. Mes tai prisimenam, kai iš mūsų reikalaujama daugiau negu duodama.

Atminkite, brangiosios, kad ne visi vyrai moters apvalumus laiko trūkumais.

Su metais tai mes pastebim vis rečiau ir rečiau. Daug svarbiau mums jūsų atsidavimas, jei atsiduodate tik vienam.

Tačiau mes nesam akli ir pastebim jūsų neskustas kojas, negerą burnos kvapą, nedažytas plaukų šaknis.

Tik mums į tai nusispjaut, jei mes jus iš tikro mylim. Prisiminkit tai, kai priekaištausit dėl numestos kojinės ar neskustos barzdos, netinkamos formos.

Bet juk apvalus – tai irgi forma. Ir dar… Grožis mums nėra lygus seksualumui. Jūs ir pačios pažįstat ne vieną pripažintą gražuolę, kuri vieniša rauda savo miegamajame. Mes renkamės konkrečią moterį. Ir įsileidžiam ją į širdį.

Tiesa, mes kartais irgi mylimės su jumis, kai nelabai to norim. Tiesiog, kad neįžeistume. Jei mes ir jūs suartėsime tik tada, kai norėsim to patys, tai situacija gali tapti nebejuokinga.

Nejuokinga ir tai, kad kartais mes, užvaldyti instinktų, galim būti neištikimi. Jei tai slepiam nuo jūsų ir nuo aplinkinių, tai reiškia, kad tikrai nenorim jūsų prarasti.

Kai klausiam ,,Kas atsitiko?”, o jūs atsakote ,,Nieko”, tai mes ir elgiamės lyg nieko neatsitiko. Akivaizdu, kad meluojat, bet ar yra prasmės su jumis ginčytis?

Turbūt suprantat, kad nepavydim tik tų, kurių nemylim. Supraskit ir tai, kad nepasiekiamumas mus jaudina. Bet ne per ilgai. Nesam kvailiai, švaistantys laiką ir jėgas tam, ko negalėsim turėti.

Jūs, moterys, esat dieviškos, išradingos ir atviros. Bet nenorim žinoti, kaip jūs mylėjotės su buvusiais. Vyrų laki vaizduotė ir nuo tos akimirkos gali atrodyti, kad lovoje esam trise. Ne visus mus tai jaudina.

Nuostabu, jei mokate penkias užsienio kalbas, ir dar grojate pianinu, ir tapote ant šilko, esate įvaldžiusios jogos pratimus, vedate saviugdos kursus. Jūs tobula. Įrašykite visa tai į savo CV, galbūt kada nors prireiks jūsų paslaugų.

Bet kasdieniniam gyvenimui mes renkamės linksmą būdą ir teigiamą požiūrį į laukinį seksą.

Tikimės, kad mus išgirsit ir suprasit. Vyrai skiria ne visas spalvas. Persikų – tai sultys, o ne spalva. Kas yra koralų arba rausvai alyvinė – iš viso neturim supratimo.

Ir pabaigai. Mes nebijom Mendelsono maršo. Tiesiog mes ne visada norim susieti gyvenimą su kažkuria moterimi, net jei jos nuostabi figūra ir sugyvenamas charakteris. Juk tarp meilės ir neapykantos yra tiek daug kitų pasirinkimų: simpatija, prisirišimas, laikinas susižavėjimas…

Juk ir jums, Mielos Moterys, taip būna?... Ar jums būna kitaip?...