Kylantis jūros lygis galėjo priversti vikingus pasitraukti iš sėkmingai apgyvendintų teritorijų

Esama įvairių teorijų, pavyzdžiui, sausros, temperatūros pokyčiai įvairūs socialiniai neramumai, taip pat ir beveik visiškas vėplių išnykimas (jų iltys viduramžių Europoje buvo prabangos prekė).

Šios sąlygos ir galėjo lemti, kodėl iš dabartinės Norvegijos atvykę žmonės, nebegalėjo gyventi saloje.

Mokslininkų komanda iš Harvardo ir Pensilvanijos valstijos universitetų teigia radę dar vieną svarbų veiksnį, galintį paaiškinti, kodėl vikingai pasitraukė – jūros lygio kilimą.

Naudodama kompiuterinį modelį, pagrįstą geologiniais ir klimato įrašais, komanda nustatė, kad per keturis šimtmečius, po skandinavų išsilaipinimo rytinėje salos dalyje, jūros lygis pakilo apie 3 metrus.

Tyrėjai apskaičiavo, kad tuo metu, kai sala buvo apgyvendinta, 204 kvadratiniai kilometrai  žemės būtų buvę užtvindyti, todėl bendruomenės tapo labiau pažeidžiamos audroms ir pakrančių erozijai, taip pat prarastos derlingos žemės.

Gyventi tinkamos žemės praradimą taip pat apsunkino temperatūros svyravimai nuo šiltesnės link vėsesnės, sausėjantis klimatas Europoje ir tai privedė galiausiai  prie „mažojo ledynmečio“, prasidėjusio apie 1250 m.

„Jūros lygio pokyčiai yra dingusi ir svarbi  vikingų istorijos dalis“, – sakė tyrimo bendraautoris Richardas Alley, Pensilvanijos valstijos Evano Pugh universiteto Geomokslų profesorius.

Mokslininkai pažymėjo, jog atliekant žmonių palaikų, rastų bažnyčios kiemuose, ir gyvūnų liekanų analizę paaiškėjo, jog laikui bėgant vikingų naujakurių mityba pasikeitė nuo sausumos teritorijoms būdingos maisto, pavyzdžiui, gyvulių, prie jūros išteklių, tokių kaip žuvys ir ruoniai.

Mokslininkai pridūrė, jog teorija, kad nukritus temperatūrai jūros lygis pakilo, yra prieštaringa. Vėsi pasaulinė temperatūra dažniausiai siejama su jūros lygio kritimu.

Tačiau Žemės vandenynai nėra panašūs į vonią, o tyrime pastebėta, kad jūros lygio pokyčiai visų sričių vienodai nepaveikia.

Skandinavų gyvenvietė būtų patyrusi du jūros lygio pokyčius, nes ji buvo Laurentide ledo sluoksnio, apimančio Kanadą, JAV šiaurės rytus ir Arktį, ir Grenlandijos ledyno pakraštyje.

Grenlandijos ledynas plito tuo metu, kai vikingai gyveno rytinėje gyvenvietėje ir pasiekė viršūnę „mažajame ledynmetyje“.

Remiantis tyrimu, dėl šios priežasties jūros lygis beveik iki ledo pakraščių, po to, kai nuskendo Žemės pluta.