Kvailiausi mitai, kuriais vis dar tikima

Raudona spalva erzina bulius.

Buliams nerūpi medžiagos spalva, apskritai jie jų beveik neskiria.

Tomas Edisonas išrado lemputę.

Iki Edisono buvo daug kaitrinės lemputės išradėjų. Žinomiausias – Lodyginas Aleksandras, patentavęs volframino siūlelį.

Švarus vanduo – geriausias elektros laidininkas.

Netiesa! Distiliuotas vanduo neturi šiam procesui būtinų druskų jonų, mineralų, purvo ir kitų substancijų.

Chameleonas susilieja su aplinka.

Dažniausiai chameleonas keičia spalva tam, kad galėtų bendrauti su savo rūšies atstovais, o ne maskuotis.

Viduramžiais žmonės gyveno iki 30 metų.

Vidutinė gyvenimo trukmė buvo maždaug 30 metų, o kūdikių mirtingumas – gana didelis. 21 metų sulaukę žmonės dažniausiai gyvendavo iki 54–65 metų.

Popieriniai pinigai pagaminti iš popieriaus.

Banknotai gaminami iš medvilnės ir lino, o kai kuriose šalyse – iš plastiko.

Strutis slepia galvą į smėlį.

Stručiai neslepia galvos į smėlį. Pajutę pavojų, jie krinta ant žemės ir apsimeta mirę.

Aštuonkojis turi 8 kojas.

Okeanariumo „Sea Life“ biologo duomenimis, aštuonkojai turi 2 rankas ir 6 kojas.

Skaitmenis sukūrė arabai.

Arabiškus skaitmenis sukūrė ne arabai, bet indai. Tokį pavadinimą jie gavo dėl to, kad būtent arabai paskleidė informaciją apie skaitmenis Europoje per Šiaurės Afriką ir Ispaniją.

Višta gali gyventi be galvos

Iš tikrųjų porą minučių po to, kai vištai nukertama galva, ji gyvena – gali bėgioti ir net bandyti skristi. Tai paaiškinama tuo, jog kartais, praradusi galvą, višta išsaugo dalį smegenų kamieno, atsakingo už daugybę refleksų.

Žinoma faktų, kad višta be galvos išgyvena kur kas ilgiau negu kelias minutes. Todėl dabar aišku, iš kur atsirado posakis „besmegenė višta“ – kad išgyventų, vištai galva nereikalinga.

Pietų pusrutulyje vanduo teka kita kryptimi nei Šiaurės

Žemei nepakaktų sukimosi greičio, kad paveiktų vandens srovės kryptį net pačioje mažiausioje kriauklėje. Įsitikinti tuo galite patys, nes vandens srovės kriauklėje tekėjimas priklauso nuo „reljefo“ ypatybių, o ne nuo globalių priežasčių.

Gyvenimas ir tikrasis mokslas – labai kasdieniški.

Žmogaus smegenys išnaudoja tik 10 proc. galimybių

Ši klaidinga nuomonė vyrauja jau beveik ištisą šimtmetį. Laimei, o gal ir nelaimei, tai – netiesa. Tyrimų duomenys akivaizdžiai rodo, kad didesnė dalis galvos smegenų žievės aktyviai veikia bet kokiu gyvenimo momentu.

Net kai miegame, mūsų smegenys dirba. Todėl tikėti melagių pranašų pažadais, jog ateityje žmogus galės išnaudoti visas smegenų galimybes ir tuomet visi iš karto taps laimingi, neverta. Verčiau mąstykite galva.

Moneta, numesta nuo dangoraižio, gali užmušti žmogų

Paprasta moneta aerodinamikos požiūriu nėra tobulas ginklas. Dėl vėjo ir oro pasipriešinimo moneta, netgi numesta nuo 380 metrų aukščio „Empire State“ dangoraižio, negalėtų sukelti žmogui rimtos traumos.

Suaugusiųjų smegenų ląstelės neauga

Nors žmogaus smegenys aktyviai auga ir pereina pagrindines formavimosi stadijas būtent jaunesniame amžiuje, ląstelių atsinaujinimo procesas nenutrūksta ir suaugusių žmonių smegenyse.

Tyrimai rodo, jog neuronai sėkmingai auga ir keičiasi iki pat mirties. Todėl nervai atsikuria ir galimybių tapti protingesni turi visi.

Žiovulys – užkrečiamas

Iš patirties žinome, kad vienam žmogui pradėjus žiovauti užsikrečia ir aplinkiniai. Sunku pasakyti, ar tai pagrįsta moksliniais tyrimais, bet kai kurie antropologai teigia, jog refleksą pamėgdžioti žiovautoją paveldėjome iš beždžionių.

Žinoma, kad šimpanzės labai mėgsta mėgdžioti viena kitos žiovulį. T. y. žiovaudami paskui kaimyną, mes nesąmoningai jį mėgdžiojame.

Žaibas niekada netrenkia į tą pačią vietą

Iš tikrųjų yra atvirkščiai. Žaibai turi mėgstamų vietų. Visi žino, jog žaibas dažnai trenkia į aukštesnę vietą. Todėl slėptis nuo žaibo po medžiu, į kurį ką tik jis trenkė, neverta.

Pavyzdžiui, į jau minėtą „Empire State“ dangoraižį žaibas trenkia vidutiniškai 25 kartus per metus.

Plaukai ir nagai auga ir po mirties

Po mirties visi žmogaus organizme vykstantys procesai sustoja beveik iš karto. Taip pat ir plaukų bei nagų augimas. Klaidinga nuomonė atsirado dėl paprastos optinės iliuzijos.

Po mirties žmogaus kūnas praranda daug skysčių, oda ima džiūti, tad nagai ir plaukai iš tiesų atrodo ilgesni.

Šuns nasrai švaresni nei žmogaus burna

Nepaisant to, kad šunys mėgsta kaišioti nosį ir liežuvį ten, kur ne visada švaru, manoma, jog šuns nasruose – steriliau nei žmogaus burnoje. Vis dėlto bakterijos, gyvenančios įvairių biologinių rūšių burnose, yra tokios skirtingos, kad tiesiog neįmanoma jų palyginti.

Todėl šuns nasrai nėra tokie švarūs, kaip manoma, jie – tiesiog kitokie.

Jeigu bėgsi per lietų, greičiau sušlapsi

Daugybė matematinių lygčių, sudarytų būtent šiam procesui pagrįsti, įrodo, jog greičiausiai tai yra tiesa. Bėgdami jūs rizikuojate kur kas greičiau sušlapti, ir daugiausia sušlaps priekinė kostiumo dalis. Ritmingai eidami per lietų, jūs labiau rizikuojate sušlapti plaukus.

Gyvūnai gali išpranašauti katastrofą

Patikimų įrodymų, kad gyvūnai turi šeštąjį pojūtį, nėra. Tačiau jie pasižymi puikia uosle, klausa ir regėjimu, taip pat geriau išvystyti instinktai leidžia jiems greičiau pajusti pavojų nei žmonėms.

Be to, gyvūnai niekada iš smalsumo nestebi uragano ar atslenkančio cunamio. Įvairių stichinių nelaimių metu gyvūnų žūsta ne mažiau nei žmonių.

Todėl, net jeigu gyvūnai ir turi šeštąjį pojūtį, ypatingos naudos jis jiems neduoda.

Didžioji kinų siena matoma iš kosmoso

Šis teiginys traktuojamas įvairiai, tačiau bet kokiu atveju jis yra melagingas. Kosmonautai iš Žemės orbitos gali pamatyti daugybę žmonių sukurtų objektų.

Pavyzdžiui, Egipto piramides ar net didžiulių oro uostų pakilimo takų juostas. Iš tikrųjų pamatyti Kinijos sieną, tiksliai nežinant, kur ji yra, kur kas sudėtingiau nei daugelį kitų objektų.

Kramtomoji guma skrandyje virškinama 7 metus

Žinoma, suvirškinti kramtomąją gumą – truputį sunkiau negu natūralų maistą, tačiau žmogaus organizmui nėra nieko neįmanomo.

Kramtomoji guma, kaip ir įprastas maistas, suvirškinama ir pašalinama iš organizmo. Galbūt ši klaidinga nuomonė atsirado griežtiems tėvams kuriant legendas.

Kai kurių maisto produktai kaloringumas – neigiamas

Dažniausiai kaip tokie produktai minimi salierai ir greipfrutai. Deja, mokslinių faktų, galinčių patvirtinti šį teiginį, nėra. Tiesiog šiuose produktuose – mažai kalorijų (100 g – nuo 7 iki 30 kcal).

Aktyvintoji anglis palengvina pagirias

Pagirių simptomai atsiranda todėl, kad alkoholis kepenyse virsta acetaldehidu ir šis patenka į kraują. Iš tiesų aktyvintoji anglis suriša žmogaus organizme esančius toksinus ir padeda juos greičiau pašalinti iš plonosios žarnos.

Tačiau yra vienas labai svarbus „bet“ – ji veiksminga tik pirmą valandą po apsinuodijimo. Gerti aktyvintosios anglies ryte po vakarykščio audringo vakarėlio – beprasmiška. Jeigu jau nutiko taip, kad padauginote, verčiau gerkite daug vandens.

Kasdien reikia išgerti 8 stiklines vandens

Šis teiginys populiarus jau daug metų, bet iš tiesų niekas net nežino, iš kur jis atsirado. Ir kodėl reikia gerti gryną vandenį, o ne, tarkime, nesaldintą arbatą?

Tiesa, kad daug žmonių vandens išgeria per mažai, tačiau būtent nurodytas skaičius nepagrįstas jokiais moksliniais duomenimis. Be to, netgi sunku išsiaiškinti, kaip šis teiginys gimė. Viena iš versijų – jis atsirado 1945 m. Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinei tyrimų tarybai išleidus rekomendaciją, kad suaugę žmonės turėtų išgerti 1 mililitrą vandens kiekvienai iš maisto gautai kalorijai.

Tai sudarytų apie 2,5 l vandens per dieną vyrams ir 2 l – moterims. Tačiau daug vandens gauname ir su maistu.

Taigi, jei neliejate prakaito kibirais, tokio kiekio vandens jums tikrai nereikia.