Kosmose jūsų šauksmo niekas neišgirs: šis ir 10 kitų faktų, apie kuriuos mums buvo meluota

Saulė yra geltona

Astronomai tvirtina, kad mūsų Saulė yra ne ryškiai geltona, o žalia. Tiesa ta, kad žvaigždės temperatūrą lemia jos skleidžiamas spalvų spektras. Kiekviena spalva turi skirtingą bangos ilgį, o astronomai matuoja šiuos bangos ilgius, kad nustatytų, kokia karšta yra žvaigždė. Vėsesnės žvaigždės atrodo raudonos spalvos. Karščiausios žvaigždės atrodo mėlynos.

Kita vertus, Saulė didžiąją dalį savo energijos spinduliuoja artimu žaliai bangos ilgiu. Tačiau kadangi ji spinduliuoja ir kitus bangos ilgius, visos šios spalvos susimaišo ir žmogaus akys šį mišinį suvokia kaip baltą. Būtent taip atsitinka, jei į Saulę žiūrite iš Tarptautinės kosminės stoties.

Tuo pat metu iš Žemės Saulė atrodo geltona, nes mūsų planetos atmosfera labai gerai išsklaido mėlyną šviesą. Kai visos mėlynos spalvos bangos išnyksta, visos kitos spalvos susijungia į geltoną.
Astronomai teigia, kad jei Saulė iš tiesų būtų geltona, jos temperatūra sumažėtų maždaug 800 °C. Tuomet Saulės sistemos gyvenamoji zona gerokai sumažėtų, o Žemė užšaltų.

Žvaigždės liepsnoja

Mokslas mums sako, kad Saulė yra labai karšta, tačiau iš tikrųjų ji nedega. Nes degimas yra cheminė deguonies reakcija su kuru. Tačiau Saulė, kaip ir dauguma kitų žvaigždžių, yra dujų kamuolys, sudarytas iš vandenilio ir helio. Šiame dujų kamuolyje nėra daug deguonies.

Vietoj to žvaigždės veikia kaip milžiniškas branduolinis reaktorius, kuris nuolat degina vandenilio atomus, kad branduolio viduje susidarytų helis. Šio proceso metu išsiskiria didžiulis energijos kiekis, todėl Saulė taip karštai dega.

Sprogimai kosmose

Taip, visi sprogimai kosmose, kuriuos rodo kinas, lieka tik fikcija.

Kosminis laivas negali nukristi nuo didelio sprogimo, nes kosmose nėra oro. Nėra oro, vadinasi, nėra deguonies. O be deguonies, kaip jau žinote, nėra ugnies. Atsiprašome „Žvaigždžių karų“ gerbėjų.

Neįmanoma suskaičiuoti žvaigždžių danguje

Gali atrodyti, kad naktiniame danguje yra per daug žvaigždžių, kad jas būtų galima suskaičiuoti. Tačiau iš tikrųjų galite.

Harvardo mokslininkai jau atliko visą darbą už jus. Pagal Jeilio ryškių žvaigždžių katalogą, yra 9110 žvaigždžių, kurias iš Žemės galima pamatyti plika akimi.

Pagal Jeilio ryškių žvaigždžių katalogą yra 9 110 žvaigždžių, kurias iš Žemės galima pamatyti plika akimi.

Neįmanoma praskristi pro asteroidų juostą

Filmuose susidaro įspūdis, kad norint skristi asteroidų juosta, reikia būti labai patyrusiu pilotu. Tačiau tai netiesa.

Tiesa ta, kad asteroidų juosta iš tikrųjų nėra ištisinis kliūčių ruožas. Joje yra trilijonai uolienų, tačiau jų dydis svyruoja nuo kosminių dulkių iki ketvirčio Mėnulio dydžio.

Maždaug 100 000 objektų juostoje yra didesnio nei 1 kilometro pločio, tačiau atstumai tarp jų milžiniški. Asteroidų juostos tarp Marso ir Jupiterio skersmuo yra 225 milijonai kilometrų. 

Tai pusantro karto daugiau nei atstumas tarp Žemės ir Saulės. Taigi kosminės uolienos išsibarsčiusios milijonų kilometrų atstumu viena nuo kitos. Beveik neįmanoma, kad erdvėlaivis susidurtų su vienu iš jų.

Žmonių kūnai sprogsta kosmose

Dar viena Holivudo išmonė yra ta, kad žmonių kūnai kosmose sprogsta.

Mokslininkai teigia, kad mūsų kūnai greičiausiai išsipučia, bet nesprogsta. Kraujyje esantis azotas susikaups į burbulus, dėl kurių kūnas padvigubės.

Tačiau tai žmogaus nenužudys, greičiau tai padarys deguonies trūkumas. Po 15 sekundžių buvimo kosmose žmogaus smegenys nustos gauti pakankamai deguonies per kraują ir atsiras alpulys.
Dar po dviejų minučių vienas po kito pradės išsijunginėti organai, o tada ištiks mirtis.

Kosmosas yra šalta vieta

Kosmosas žmonėms atrodo neįtikėtinai šalta vieta, tačiau iš tikrųjų taip toli gražu nėra. Mokslininkų teigimu, kosmose nėra jokios temperatūros.

Po 15 sekundžių buvimo kosmose žmogaus smegenys nebegaus pakankamai deguonies per kraują.

Tiesa ta, kad temperatūrą lemia dalelių judėjimo greitis ir jų turimos energijos kiekis. Tikrajame kosmoso vakuume nėra dalelių, kurios galėtų judėti. 

Štai kodėl vakuumas neturi temperatūros.

Žinoma, kosmosas nėra tobulas vakuumas. Jame vis dar yra dalelių ir spinduliuotės, kurios skleidžia šilumą. 

Kai kuriose kosmoso srityse, pavyzdžiui, aplink žvaigždes esančioje erdvėje, iš tiesų yra labai karšta. Tačiau kuo toliau nuo žvaigždžių, tuo labiau dalelės išsisklaido, todėl šios erdvės sritys tampa gana vėsios. Kai kuriuose tankiuose dujų debesyse temperatūra gali būti net -263 °C.

Merkurijus yra karščiausia planeta

Merkurijus yra arčiausiai Saulės esanti planeta. Tačiau, kaip bebūtų keista, jis nėra karščiausias. Tačiau jo temperatūra išties ekstremali.

Jo paviršiaus temperatūra dieną siekia 430 °C, o naktį nukrinta iki -180 °C.

Tačiau karščiausia Saulės sistemos planeta yra Venera. Merkurijaus problema ta, kad jis neturi atmosferos, kuri sulaikytų visą Saulės šilumą. Tačiau Venera turi labai tankią atmosferą, kuri planetoje sukuria šiltnamio efektą.

Tai tarsi visuotinis atšilimas ant steroidų. Dėl to Venera yra karštas pragaras, kurio paviršiaus temperatūra siekia apie 475 °C.

Planetos sukasi aplink Saulę

Planetos nesisuka aplink Saulę. Visi mūsų Saulės sistemos objektai yra pusiausvyroje. Ir nors Saulė yra masyviausias objektas mūsų planetų kaimynystėje, kitos planetos dalyvauja šiame gravitaciniame vilkime.

Užuot sukęsi aplink Saulę, planetos ir mėnuliai sukasi aplink centrinį tašką, esantį tarp jų ir mūsų žvaigždės. Šis taškas vadinamas baricentru.

Žemei šis baricentras yra taip arti Saulės branduolio, kad tai neturi didelės reikšmės. Tačiau Jupiterio atveju šis taškas yra maždaug už 55 000 km nuo Saulės centro. Taigi dujinė milžinė ir Saulė sukasi viena aplink kitą.

Žemė yra rutulys

Iš kosmoso Žemė atrodo apvali, tačiau iš tikrųjų ji yra netaisyklingos formos elipsoidas. Ties ekvatoriumi jis yra išgaubtas dėl išcentrinės jėgos, kurią sukelia mūsų planetos sukimasis.

Dėl to Žemė ties ekvatoriumi yra platesnė nei ties ašigaliais maždaug 43 kilometrais. Dėl šios priežasties gravitacija iškyšulyje yra šiek tiek silpnesnė, todėl kosminius laivus lengviau paleisti iš ekvatorinių regionų nei iš polių.

Kosmose nėra garso

Kosmose niekas negirdi jūsų šauksmo, ir tai tiesa, tačiau tik iki tam tikro laipsnio. Garsui sklisti reikia terpės, o kosmose molekulės taip toli viena nuo kitos, kad garsai beveik iš karto išnyksta.

Visos kosminės katastrofos, supernovos ir susiduriančios juodosios skylės išnyksta anksčiau, nei jas galima išgirsti. Tačiau kai kuriose erdvės vietose yra daug dalelių, pro kurias garsas gali sklisti.

Pavyzdžiui, karštų dujų debesis aplink Persėjo galaktikų telkinio centre esančią juodąją skylę. Jame tiek daug dujų, kad galima išgirsti pačią juodąją skylę.

Šaltinis: focus.ua