Kokia fejerverkų atsiradimo istorija?

Kinija ir bambukinės lazdelės

Kinija yra šalis, kur fejerverkai atsirado ir kur jie yra gaminami iki šiol. Ten kažkam pirmam kilo mintis leisti fejerverkus.

Pradžioje tai buvo tik garso atrakcija, šiandien mums žinomų vaizdų nebuvo. Tačiau garsūs sprogimai sukėlė žiūrovų susižavėjimą.

Šiandien tokius fejerverkus pavadintume tiesiog petardomis. Jau apie 206 m. pr. Kr., Hanų dinastijos laikais Kinijoje, bambukinės lazdelės buvo metamos į ugnį, kad sukeltų trenksmą ir nubaidytų piktąsias dvasias. Lazdelės aprūkdavo, virsdavo pelenais, o paskui su su garsiu trenksmu sprogdavo.

Galingas bambuko riaumojimas gali išgąsdinti tiek žmones, tiek gyvūnus.

Jei tai išgąsdino gyvas būtybes, kas žino, gal taip pat gali atbaidyti piktąsias dvasias, tokias kaip Niano pabaisa, kuri, pasak kinų legendų, valgė žmones.

Taip atsirado senovės kinų paprotys mėtyti bambukines lazdeles į ugnį, su trenksmu išgąsdinant demoną Nianą ir kitas piktąsias dvasias, taip pat atnešti sėkmę ir klestėjimą. Laikui bėgant ši praktika buvo išplėsta ir taikoma kitose ceremonijose. Nuo tada šaudantys bambukai, vadinami „pao chuk”, lydi gimtadienius, vestuves ir karūnacijas.

Maždaug 206 m. pr. Kr., Hanų dinastijos laikais Kinijoje, bambukai buvo skrudinami, kad būtų išgautas baisus riaumojimo garsas, atbaidantis piktąsias dvasias.

Pietų ir Šiaurės dinastijų laikais (420 – 589 m. pr. Kr.) fejerverkai taip pat buvo naudojami maldose už klestėjimą ir laimę.

Juodųjų miltelių išradimas

Antrasis pirotechnikos kūrimo etapas buvo pradėtas Kinijoje atradus juoduosius miltelius. Iki XIX a. vidurio tai išliko vienintelis žinomas pirotechnikos mišinys.

Juodųjų miltelių atradimas įvyko Tangų dinastijos valdymo laikais tarp VI ir IX a., ko gero, atsitiktinai juos išrado rūmų alchemikai, ieškodami nemirtingumo eliksyro.

Viename iš eksperimentų buvo sumaišyti siera, kalio nitratas, medus ir arsenas. Kompozicija sukėlė sprogimą, nuo kurio mirtinai nukentėjo patys alchemikai.

Tačiau tai kitų alchemikų neatbaidė nuo tolesnių bandymų: priešingai – blyksnių ir ugnies padariniai sužavėjo kai kuriuos drąsuolius.

Tikslas buvo sukurti vis stipresnius eliksyrus. Jie dar nebuvo tokie galingi, nes juose buvo per mažai kalio salietros, bet sukeldavo įdomų blyksnį ir triukšmą.

Jie vadinami „huo yao” – ugniniais vaistais. Netrukus buvo suprasta, kad įdėjus mišinio į bambukinę ugnelę ir įmetus į ugnį, jis sprogdavo daug garsiau nei pats bambukas.

Taip gimė trenksmo petardos. Laikui bėgant į mišinį buvo pridėta daugiau kalio nitrato, todėl sprogimai tapo galingesni.

Atlikus eksperimentus paaiškėjo, kad sprogimo tipas kinta priklausomai nuo formos, į kurią buvo dedama pirotechnikos masė. Kartu buvo realizuotas tokio mišinio destruktyvus potencialas.

Pasirodė pirmosios karinės bombos, kurių tikslas buvo atbaidyti priešą, o bambukai su parako dulkėmis buvo pritvirtinami prie strėlių, sėjančių paniką priešo gretose.

Pradėta sistemingai tobulinti pirotechnikos karinį potencialą, buvo kuriami įvairūs pirotechniką mėtantys prietaisai.

Atsirado šautuvai. Lygiagrečiai buvo sukurti taikesni juodųjų miltelių naudojimo būdai. Pirmieji žinomi fejerverkai buvo surengti imperatoriškajame dvare Kinijoje XII amžiuje.

Europoje pirmieji kariniai ir civiliniai pirotechnikos gaminiai pradėti naudoti XIV a.