Kodėl žiovulys yra užkrečiamas: atsakymas jus tikrai nustebins!

Jau seniai žinome, kad žiovulys susijęs ne tik su noru miegoti.

Pavyzdžiui, žmonės žiovauja patyrę stresą: prieš šuolį parašiutu ar svarbią kalbą.

Tačiau kodėl žmogus negali susilaikyti nuo žiovavimo, kai mato, kad šalia esantis žmogus plačiai atveria burną ir stipriai nusižiovauja?

Smegenų gelbėjimas nuo perkaitimo

Moksliškai žiūrint, žiovulys yra termoreguliacijos būdas.

Nustatyta, kad prieš pradedant žiovauti pakyla smegenų temperatūra, kurią sumažina žiovavimo metu įkvepiamas oras.

Tai savo ruožtu padidina mūsų gebėjimą reaguoti - ir ne tik žmonių.

Beveik visi žinduoliai gali žiovauti, o kai kurie ropliai - pavyzdžiui, krokodilai.

"Kolektyvinį žiovavimą praktikuoja ne tik homo sapiens: taip nutinka šimpanzėms, orangutanams.

Toli gražu ne: net žmogus gali išprovokuoti šunį žiovauti pralauždamas tarprūšinį barjerą.

Žiovulys ir budrumas

Jau seniai iškelta hipotezė, kad užkrečiamasis žiovulys yra mechanizmas, verčiantis žmonių grupę sutelkti dėmesį į priešų ir pavojų atpažinimą.

Ji atsirado po to, kai mokslininkai atliko žiovaujančių žmonių magnetinio rezonanso tomografijos tyrimus.

Jie nustatė, kad dėl to suaktyvėjo smegenų sritys, atsakingos už galimų pavojų identifikavimą.

Kitaip tariant, jei vienas žmogus žiovauja, kiti tampa "budrūs" ir atkreipia dėmesį į tai, kas vyksta aplinkui.

Neseniai pasirodė dar vienas tyrimas, kuris patvirtina "kolektyvinio budrumo" versiją.

Evoliucijos biologas Andrew Gallupas iš JAV atliko eksperimentą, kuriame dalyvavo 38 savanoriai. Jis jiems rodė gyvatės ir varlės nuotraukas, kurias reikėjo kuo greičiau pastebėti.

Tiriamuosius Gallupas suskirstė į dvi grupes: pirmosios dalyviams prieš demonstruojant nuotraukas parodė vaizdo įrašą su žiovaujančiais žmonėmis.

Eksperimento rezultatai parodė, kad tie, kurie žiūrėjo vaizdo įrašus, daug greičiau pastebėjo gyvates.

Tačiau varlių, kurios nekelia jokios grėsmės žmonėms, aptikimo greitis išliko toks pat visiems 38 žmonėms.