Kodėl nauji metai prasideda sausio pirmą dieną?

Mitologinė Naujųjų metų prasmė - sugrįžimas į kosmogoniją. Ikiistorinėse kultūrose laikas suvokiamas kaip ciklinis dalykas. Norint apsivalyti nuo nuodėmingos istorijos rengiamas Naujųjų metų šventės ritualas, kurio metu atkuriamas pasaulio sukūrimo archetipas, o praeitis nebeegzistuoja.

Nauji metai - skirtingu laiku

Mūsų priimtas laiko matavimas turi astronominį pagrindą. Metai turi tiek dienų, kiek turi, nes tiek laiko Žemė užtrunka, kol apsisuka aplink Saulę. Tai, žinoma, yra svarbu, nes kiekvienas metų laikas pas mus užsuka tuo pat metu kasmet, tačiau Naujųjų metų pradžia yra tik pačių žmonių sprendimas.

Kai kurių kitų religijų bei kultūrų Naujieji metai švenčiami kovo bei balandžio mėnesiais, tačiau yra švenčiamų ir rudenį. Naujieji metai skirtingose kultūrose švenčiami skirtingu laikotarpiu: vienur sutapatinami su žiemos saulėgrįža, kitur su pavasario lygiadieniu, derliaus šventėmis.

Pasaulyje įvairių tikėjimų ir kultūrų žmonės metų atskaitos tašką yra pasirinkę priklausomai nuo naudojamo kalendoriaus. Pavyzdžiui, Kinijos Naujieji metai skaičiuojami pagal Mėnulio kalendorių ir prasideda saulėlydyje antrą jauną mėnulį po žiemos saulėgrįžos. Šiemet jie bus švenčiami vasario 1 d.

Per pavasario lygiadienį kovo 21 d. arba kovo 22 d. švenčiamas Nauruzas - Naujieji metai Irane, Azerbaidžane, Kazachstane, Kirgizijoje, Tadžikistane, Turkmėnijoje, Uzbekistane. Bengalijoje Naujieji metai pasitinkami balandžio 14 d., judėjų šventė Roš ha-Šana švenčiama praėjus 163 dienoms po Pesak (ne anksčiau rugsėjo 5 d., ne vėliau spalio 5 d.), o Islamo metai trunka 354 dienas, todėl Naujieji metai gali būti švenčiami bet kuriuo metų laiku.

Romos imperijoje Naujieji metai ilgą laiką buvo švenčiami pagal Mėnulio kalendorių kovo mėn. Pirmąja metų diena sausio 1-ąją paskelbė Romos imperatorius Julijus Cezaris 45 m. prieš Kristų. Pagal graikų astronomo, matematiko ir filosofo Sozigeno skaičiavimus jie parengė kalendoriaus reformą. Buvo atsisakyta Mėnulio kalendoriaus ir priimtas Egipto saulės kalendorius, pagal kurį metuose buvo 365 dienos, kas ketvirti metai pridedant vieną dieną.

Sausio kilmė

Dalis Julijaus Cezario sprendimo skaičiuoti metus nuo sausio mėnesio buvo paremta tuo, kad romėnų kalboje sausio pavadinimas buvo kildinamas iš dievo Januso (lot. Januarii, angl. January, rus. Janvarj, vok. Januar).

Janusas Senovės Romoje buvo pasirinkimo, durų ir visų pradžių dievas. Tai dviveidis dievas, kurio vienas veidas nukreiptas į priekį, o kitas - atgal. Januso atributai - raktai ir vėzdas, kad galėtų atidaryti ir uždaryti duris bei nuvyti nekviestus svečius.

Sausio 1-ąją dieną žmonės linkėjo vienas kitam sėkmės ir tikėjo, kad tie linkėjimai turėjo daugiausia galimybių išsipildyti. Į Januso šventyklą tą dieną žmonės nešdavo saldumynus ir pinigus, kad prasidedantys metai būtų sėkmingi ir turtingi.

Pažymėtina, kad lietuviški mėnesių vardai nėra lotyniškos kilmės. Lietuviai išlaikė senuosius mėnesių pavadinimus, susijusius su augmenija, paukščiais, gamtos reiškiniais ir žemės ūkio darbais. Tačiau ir šie pavadinimai nusistovėjo tik prieš kiek daugiau negu 100 metų, prieš juos buvo dar senesni. Sausis dar vadintas ragučiu, siekiu, pusčiumi, žiemos mėnesiu.

Pirmą kartą dabartinis vardas paminėtas XIX a. raštuose. Mažojoje Lietuvoje iki XIX a. antros pusės sausiu kartais vadintas gruodis, vasaris.

Pataisė netikslumus

Pasaulyje sausio 1-oji kaip metų pradžia įsitvirtino ne iš karto. Įsigalėjus krikščionybei įvairios senosios tradicijos, tarp jų ir įvestos Cezario, buvo apšauktos pagoniškomis.

Naujųjų metų diena buvo minima per Kalėdas ir kovo 25 d., ir sausio pirmąją.

Bėgant laikui paaiškėjo, kad Julijaus Cezario laiko matavimo sistema turi trūkumą, kadangi, norint pagal šią sistemą apskaičiuoti laiką teisingai, metai turėtų iš tikrųjų turėti 365,25 dienos. Tačiau išties metai turi maždaug 365,2422-365,2424 dienos, tad pagal Julijaus kalendorių kas 128 metus susidaro viena diena per daug ir kalendorius atsilieka nuo realių metų laikų.

Dėl šio netikslumo 1582 m. buvo susikaupęs 10 dienų pavasario lygiadienio atsilikimas nuo tikrovės. Popiežius Grigalius XIII, norėdamas susisteminti Velykų šventimo laiką, vėl reformavo kalendorių ir kartu nustatė, kad Naujųjų metų pradžia bus švenčiama 8 dienos po Kristaus gimimo, kai jis buvo apipjaustytas, t. y. sausio 1 d.

Skirtingos šalys Grigaliaus kalendorių priėmė skirtingu laiku. Didžioji Britanija jį įsivedė 1752 metais, Rusija - tik 1918-aisiais. Beje, stačiatikiai iki šiol senuosius Naujuosius metus skaičiuoja ir pagal Julijaus kalendorių ir švenčia porą savaičių vėliau.

Šventės idėja

Šiuolaikinėje civilizacijoje Naujųjų metų samprata gerokai pakito, tačiau atsinaujinimo idėja išlieka.

Naujųjų metų išvakarėse žmonės neidavo gulti, kad sulauktų kitų metų atėjimo. Pramiegojus tokį svarbų momentą, visus metus nesiseks: bus apsnūdęs, tinginys.

Nuo seno Naujųjų metų šventė lietuviams buvo sveikinimų ir linkėjimų diena. Žmonės tikėjo, kad linkėjimai, ištarti metų pradžioje, turi magiškos galios ir išsipildo.

Manoma, kad metų pradžioje svarbu elgtis taip, kaip norima elgtis visus metus. Būti vieni kitiems malonūs, nesibarti, netriukšmauti, negerti alkoholio.

Parengė Jurga PETRONYTĖ