Kodėl kai kurie žmonės mėgsta aštrų maistą ir kaip jis veikia sveikatą: nustebino atsakymas

Kiekvienas žmogus skirtingai toleruoja aštrų maistą: vieni jį mėgsta, o kiti jo netoleruoja. Tačiau mokslininkų nuomonė apie tai, ar aštrus maistas gali turėti teigiamą, ar neigiamą poveikį jūsų sveikatai, yra gana nevienareikšmė.

Tenesio universiteto epidemiologijos profesorius Paulas D. Terry savo straipsnyje "The Conversation" nagrinėjo, kaip aštrus maistas gali paveikti žmonių sveikatą ir potencialiai pabloginti simptomus, susijusius su lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, uždegiminėmis žarnyno ligomis.

Jis taip pat domėjosi, kaip mityba, įskaitant aštrų maistą, gali pailginti arba sutrumpinti žmogaus gyvenimo trukmę.

Aštraus maisto patrauklumas

Aštrus maistas gali reikšti maistą su daug prieskonių, pavyzdžiui, azijietišką karį, Teksaso ir Meksikos patiekalus arba vengrišką papriką. Taip pat tai gali būti maistas, kuriame yra pastebimas didelis kiekis kapsaicino - cheminio junginio, kurio įvairiais kiekiais randama aštriosiose paprikose.

Didėjant kapsaicino kiekiui pipiruose, didėja ir jų aštrumo pojūtis pagal Skovilio skalę.

Kapsaicinas yra aštrus, nes suaktyvina tam tikrus žinduolių biologinius kelius - tuos pačius, kurie suaktyvėja veikiant aukštai temperatūrai. Aštraus maisto sukeltas jausmas gali paskatinti endorfinų ir dopamino išsiskyrimą. Šis išsiskyrimas gali sukelti palengvėjimo jausmą ar net tam tikrą euforiją.

JAV, Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse aštrų maistą, įskaitant aštriąsias paprikas, vartoja daugiau žmonių nei bet kada anksčiau.

Trumpalaikis poveikis sveikatai

Trumpalaikis labai aštraus maisto vartojimo poveikis svyruoja nuo malonaus šilumos pojūčio iki nemalonaus deginimo pojūčio lūpose, liežuvyje ir burnoje. Šie maisto produktai taip pat gali sukelti įvairių virškinamojo trakto negalavimų, galvos skausmą ir vėmimą.

Nepaisant problemų, susijusių su aštriu maistu, daugeliui žmonių visame pasaulyje jo vartojimas yra ilgalaikio gyvenimo būdo dalis, kuriai įtakos turi geografiniai ir kultūriniai veiksniai.

Pavyzdžiui, aštriosios paprikos auga karšto klimato zonose, ir tai gali paaiškinti, kodėl daugelis tokio klimato šalių kultūrų gamina aštrius maisto produktus. Kai kurie tyrimai rodo, kad aštrus maistas padeda kontroliuoti per maistą plintančias ligas, o tai taip pat gali paaiškinti, kodėl kultūros mėgsta aštrų maistą.

Vieningos nuomonės stoka

Mitybos epidemiologai jau daugelį metų tiria galimą ilgalaikio aštraus maisto vartojimo riziką ir naudą.

Šių tyrimų rezultatai nevienareikšmiai, kai kurie poveikiai, pavyzdžiui, rėmuo, yra labiau susiję su aštraus maisto vartojimu.

Pavyzdžiui, kai kurie ekspertai tvirtai teigia, kad aštrus maistas nesukelia skrandžio opų, o ryšys su skrandžio vėžiu nėra toks aiškus.

Iki šiol didelių populiacijos tyrimų duomenys rodo, kad aštrus maistas nedidina populiacijos mirtingumo nuo visų priežasčių rizikos, o iš tikrųjų gali ją sumažinti.

Tačiau vertinant šių tyrimų rezultatus reikėtų nepamiršti, kad tai, ką žmonės valgo, yra platesnio gyvenimo būdo veiksnių, tokių kaip fizinis aktyvumas, santykinis kūno svoris, tabako ir alkoholio vartojimas, kurie taip pat turi įtakos sveikatai, rinkinio dalis.

Dažnai prireikia daugybės tyrimų, atliekamų daugelį metų, kad būtų galima padaryti galutinę išvadą, kaip mitybos veiksnys veikia tam tikrą sveikatos aspektą.

Mokslininkai vis dar nelabai supranta, kodėl daug žmonių mėgsta aštrų maistą, o kiti - ne, nors yra daugybė spėjimų apie evoliucinius, kultūrinius ir geografinius, taip pat medicininius, biologinius ir psichologinius veiksnius.

Jei aštrus maistas nemalonus valgyti arba sukelia nemalonius simptomus, pavyzdžiui, migreną, skrandžio skausmą ir viduriavimą, tikriausiai geriausia jo vengti.