Klimatologas praneša, koks bus likęs rugsėjis ir kada galime laukti bobų vasaros
Manoma, kad ilgiausiai lapus medžiai išlaiko sausais ir šiltais rudens laikotarpiais, o greičiausiai numeta – drėgnais su dažnomis šalnomis laikotarpiais.
Dar yra ir dinaminis veiksnys – rudeninės audros, arba tiksliau, stiprus gūsingas vėjas būdingas gilių ciklonų užnugaryje, kuris gali nesunkiai nuplėšti ir nespėjusius pagelsti lapus.
Rugsėjo pirma pusė buvo 2–3 laipsniais vėsesnė už daugiametę šio laikotarpio oro temperatūrą, bet ir sausesnė. Be to, vietomis buvo fiksuotos šalnos ore.
Praeitos savaitės antroje pusėje virš Baltijos slenkant giliam ir lėtam ciklonui Vakarų Lietuvoje taip pūtė stiprus vėjas (14–18 m/s), kuris taip pat „pagreitino“ lapų kritimą.
Priešingai, Vakarų ir Pietų Europoje rugsėjo pirma pusė buvo vasariškas laikotarpis su viena stipria karščio banga (kas rugsėjo mėnesį retai nutinka).
Praeitos savaitės pradžioje ir prieš ją buvusį savaitgalį prie Europos (Portugalijos krantų) priartėjo beišsikvepiantis ex-uraganas „Danielle“.
Nors buvo laukiama stiprių liūčių Iberijos pusiasalio kalnuotose regionuose, labiausiai šis buvęs tropinis sūkurys pasitarnavo kaip karšto oro nuo Sacharos pumpavimo mechanizmas.
Pietų ir vietomis centrinėje Prancūzijoje net 1,5 km aukštyje nuo žemės paviršiaus oro temperatūra pasiekė 20–25 laipsnių ribą (tai nemodifikuotos tropinės oro masės rodiklis), o maksimali oro temperatūra 2 metrų aukštyje daugelyje Prancūzijos rajonų perkopė 30 laipsnių su maksimaliomis reikšmėmis pietvakarinėje Prancūzijoje (37 laipsniai).
Daug kur buvo pagerintas šio laikotarpio temperatūros rekordas. Vėliau karščio banga silpo ir traukėsi į rytus, atnešusi kelias itin karštas dienas Balkanuose ir pietinėje Ukrainoje.
Dar įdomiau praeitos savaitės pabaigoje pasiskirstė krituliai. Jau minėtas ciklonas virš Baltijos jūros buvo besilpstantis, su keletu į spiralę besisukančių okliuzijos frontų.
Jie ilgiausiai užsibuvo vakarinėje ir šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje, todėl Vakarų Lietuvoje vietomis iškrito beveik mėnesio norma (Klaipėdoje nuo praeito ketvirtadienio 58 mm, Nidoje ir Laukuvoje – 69 mm), kitur Žemaitijoje iki 25–30 mm, o, pavyzdžiui, Vilniuje – vos keli milimetrai kritulių.
Pirmadienį Lietuva patenka į pietinio ciklono, keliaujančio nuo Rumunijos link centrinės Rusijos, užnugarį.
Pagrindinė šio ciklono intensyvių kritulių zona Lietuvos teritorijos nesieks, bet vėsioje ir drėgnoje oro masėje formuosis pavienės liūtys, vietomis pūs gūsingas vakarų–šiaurės vakarų krypties vėjas.
Antradienį minėtas ciklonas jau bus Šiaurės Rusijoje, vėjas Lietuvoje susilpnės, tačiau išliks pavienių liūčių tikimybė.
Nuo trečiadienio slėgis ims sparčiau augti dėl iš vakarų artėjančios didelio masto aukšto slėgio srities, kuri per ketvirtadienį–penktadienį apims visą Vidurio ir dalį Vakarų Europos.
Daugiausia be kritulių, išskyrus rytinę Lietuvos dalį. Oras palaipsniui vės, bet šalnų tikimybė nedidelė. Oro temperatūra naktimis sieks 4–9 laipsnius (pajūryje 8–13 laipsnių), dienomis 12–17 laipsnių, savaitės antroje pusėje – 11–16 laipsnių.
Kitos savaitės pradžioje Šiaurės Europoje prognozuojamas gilus Atlanto ciklonas, kuris turėtų atnešti ir drėgnesnius bei šiltesnius orus. Nors prognozuojami orai labai „rudeniški“, vis vien jie bus vidutiniškai 1–2 laipsniais vėsesni už daugiamečius.
Vėsu bus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Vidurio Europoje bei Balkanuose, iš ten galutinai pasitrauks vasariški orai, tačiau šilti orai laikysis Portugalijoje ir didesnėje Ispanijos dalyje, kur dienomis oro temperatūra vis dar kils iki 25–30 laipsnių.
Vasaros tęsinys arba jau „bobų vasaros“ šiluma prognozuojama Šiaurės Amerikoje, ypač JAV Vidurio Vakaruose bei pietinėse valstijose, o pagrindinė tokios šilumos priežastis – didelio masto oro srautas iš Meksikos įlankos į šiaurę. Savaitės antroje pusėje ten oras bus vidutiniškai bent 10 laipsnių šiltesnis už daugiametį.
Toliau tęsiasi Atlanto uraganų sezonas; šiuo metu 1 kategorijos uraganas „Fiona“ siaučia virš Dominikos respublikos.
Judėdamas į šiaurę ties Bahamais jis turėtų dar labiau sustiprėti, bet sausumai jokio poveikio neprognozuojama. Galiausiai savaitgalį, pasiekęs vėsias Atlanto akvatorijas prie Niūfaundlendo šis tropinis sūkurys ims silpti ir transformuosis į netropinių platumų cikloną. Kitas tropinis sūkurys – tropinė audra „Nanmadol“ dabar virš pietvakarių Japonijos.
Nors pats sūkurys silpsta, prieš tai pasiekęs taifūno stadiją jis spėjo atnešti stiprias liūtis, sukelti galingas bangas Japonijos jūroje ir paliko daug gyventojų be elektros energijos.
Toliau jo kelias prognozuojamas per centrinę Japoniją link Kurilų salų, kur turėtų galutinai nusilpti.
Ilgalaikių prognozių duomenys rodo, kad grįžtančios rudens šilumos galėtume laukti pirmą spalio dešimtadienį, kai Baltijos regioną pasieks stipresni oro srautai iš pietvakarių, na, o daugiau kritulių rytinėje ir centrinėje Lietuvos dalyje galėtume tikėtis paskutinę rugsėjo savaitę.