Klimato kaita rengia naujus išbandymus

Į Atlantą išplaukė du ledkalniai

Britų mokslininkų duomenimis, nuo Antarktidoje esančio Branto šelfinio ledyno atskilę du didžiuliai ledkalniai palengva artėja prie Atlanto vandenyno jūrų kelių. Kol šie gigantai ištirps arba suskils, prabėgs dešimtmečiai, prognozuoja „The Seattle Times".

Atskilusių ledo gabalų dydžiai išties įspūdingi. Mažesnis ledkalnis, pavadintas A81, savo plotu prilygsta Londonui, didesnis - A76, maždaug du kartus jį lenkia.

Aplink A76 nusprendusio apiplaukti mokslinio laivo „Discovery" įgula tam sugaišo parą.

„Kai kuriuose vietose priplaukėme ganėtinai arti ir gerai viską matėme. Naudodami specialius vamzdžius paėmėme vandens mėginius iš visų ledkalnio pusių, todėl tyrimams turime daug medžiagos", - pasakojo Pietų Anglijos universiteto profesorius Geraintas Tarlingas (Geraint Tarling).

Šiuo metu srovės ir vėjas lėtai plukdo ledkalnius į šiaurę. Mokslininkai prognozuoja, kad palaipsniui nuo gigantų atsiskirs didžiausią pavojų praplaukiantiems laivams kelsiantys mažesni ledo gabalai.

Turbulencija stiprėja

Statistika rodo, kad kasmet lėktuvų pilotai su stipria arba didele turbulencija susiduria 5500 kartų. Taip pat pastebima, kad, dėl klimato kaitos, šie reiškiniai tampa vis agresyvesni. 2023 metų pradžioje aviakompanijai „Southwest" priklausantį orlaivį net teko skubiai nutupdyti, nes dėl didžiulės turbulencijos dalis keleivių prarado sąmonę. Patekus į turbulenciją „Hawaiian Airlines" priklausančiam lėktuvui, buvo traumuoti 25 žmonės.

Mokslininkai prognozuoja, kad artimiausiais metais ir taip stipri buvusi turbulencija gali dar labiau sustiprėti. Pasak jų, tai lems sudėtingos gamtinės sąlygos, informuoja „Business Insider".

Pagrindinėmis turbulencijos, į kurią orlaiviai patenka vis dažniau, priežastimis yra štormai, atmosferos slėgis ir atmosferos sraujymės (ypatingai greitai judančio oro srautai). Štormų ir kitų artėjančios turbulencijos požymių ieškantys orlaivių pilotai naudoja radarus ir kitų lėktuvų pranešimus. Gaunama informacija suteikia laiko perspėti ir prainstruktuoti keleivius.

Situaciją sunkina tai, kad pilotams tenka susidurti su turbulencija ir esant geroms oro sąlygoms bei nesant akivaizdžių jos susidarymo priežasčių. Dėl klimato kaitos dažnėja ir stiprėja būtent šio, pavojingiausio, tipo turbulencija.

Pagrindine minėtos turbulencijos susidarymo priežastimi yra staigus vėjo greičio ir krypties pasikeitimas, ypatingai - atmosferos sraujymėse. Taip pat šis reiškinys turi tendenciją formuotis aukštutiniuose atmosferos sraujymių sluoksniuose, kur paprastai ir skrenda lėktuvai. Meteorologai prognozuoja, kad iki 2050 metų turbulencijų, susidarančių esant geroms oro sąlygoms, skaičius padvigubės.

Siekdamos išvengti sudūrimų ir traumų, aviakampanijos gali būti priverstos rinktis ilgesnius ir brangesnius maršrutus. Tai lemtų didesnes degalų sąnaudas ir didesnį išskiriamo CO2 kiekį. Specialistų vertinimu, dėl tokių pokyčių per metus lėktuvai ore praleistų iki 2000 papildomų valandų.

Rasta nauja priešistorinė infekcija

Tarptautinė Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos mokslininkų grupė išsiaiškino, kad tūkstantmečius Sibiro amžinajame įšale snaudę virusai vis dar gali užkrėsti. Tiesa, kol kas jie pavojingi tik šiuolaikinėms ameboms, teigiama žurnale „Viruses" pasirodžiusiame straipsnyje.

Specialistai paėmė kelis vadinamųjų zombių-virusų, nuo priešistorinių laikų įkalintų amžinajame įšale ir iki šiol buvusių neveiklių, mėginius. Daroma prielaida, kad šie patogenai prarado gebėjimą užkrėsti kitus gyvus organizmus, o atvejai, kai senoviniai virusai vėl tampa aktyvūs, pasitaiko labai retai. Pastarąjį kartą gyvi virusai amžinajame įšale buvo aptikti 2014 ir 2015 metais - tuomet mokslininkai rado pitovirusą ir molivirusą. Abu, maždaug 30 tūkst. metų virusai, buvo pajėgūs užkrėsti amebas „Acanthamoeba".

Dabar specialistai ištyrė 13 naujų paleovirusų. Jie buvo surinkti iš įšalusio Kamčiatkos grunto, Lenos upės, amžinojo Sibiro įšalo bei amžinajame įšale rastų mamuto bei senovinių vilkų skrandžių turinio. Tarp naujųjų virusų buvo identifikuoti įvairūs cedavirusai ir pandovirusai bei ant amebų parazituojantys megavirusas, pitovirusas ir pakmavirusas.

Nors amžinajame įšale randama pačių įvairiausių virusų, saugumo sumetimais mokslininkai tyrimams naudojo tik tuos virusus, kurie negali užkrėsti žmogaus ar kokio nors gyvo organizmo, išskyrus amebas. Eksperimentų metu virusai buvo kultivuojami ir paaiškėjo, jog nepaisant 27-48 tūkst. metų trukusios neaktyvios būsenos, jie vis dar gali užkrėsti amebas.

Autorių teigimu, gauti rezultatai verčia atkreipti dėmesį į dar vieną, su klimato kaita susijusią, problemą. Tirpstant amžinajam įšalui didėja rizika, kad į aplinką pasklis potencialiai žmonėms pavojingų priešistorinių virusų patogenai, galintys sukelti naujų ligų protrūkius.