Klaipėdiečiai mėgaujasi sūreliais, Marijampolėje populiarus kefyras. Ko reikėtų pasimokyti iš suvalkiečių einant į parduotuvę

(2)

Akivaizdus yra ne tik pajamų atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų gyventojų, skiriasi ir jų apsipirkimo įpročiai. 

Visgi, ekonomistai įsitikinę, kad nepaisant to, kad vienuose regionuose žmonės uždirba daugiau nei kituose, kainos maisto prekių parduotuvėse skirtis neturėtų.

Vienodas kainas visoje šalyje užtikrinantis didžiausias lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ siūlo pažvelgti, kiek kartų per mėnesį eina apsipirkti, kiek vidutiniškai išleidžia ir ką perka didžiųjų šalies miestų gyventojai?

Padeda nedidinti atskirties

„Sodros“ duomenys atskleidžia, kad skirtinguose miestuose žmonės gauna skirtingus atlyginimus – štai Vilniaus gyventojas šiuo metu vidutiniškai uždirba 2 325 eurus neatskaičius mokesčių, Kauno miesto – 1 973, Klaipėdos miesto – 1 794.

Statistiškai per mėnesį vienas kaunietis gyvena su 352 eurais mažiau nei vilnietis, klaipėdiečio biudžetas nuo sostinės gyventojo skiriasi 531 eurais.

„Ekonominiu požiūriu skirtumai tarp regionų visada buvo, yra ir bus. Geroji žinia, kad pastaruosius penkerius metus pragyvenimo lygio skirtumai jau nebedidėja, tačiau kol kas didelio optimizmo, kad jie pradės mažėti – nėra.

Didžiuosiuose miestuose kuriasi daugiau geriau apmokamų darbo vietų, vyksta aršesnė kova dėl darbuotojų, todėl ir algos yra didesnės, o žmonės juda ten, kur galima daugiau uždirbti.

Daugiau uždirbant, galima daugiau ir išleisti“, – pastebi SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Pasak prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento vadovės Indrės Trakimaitės-Šeškuvienės, nesvarbu, kuriame Lietuvos kampelyje gyvena, visi klientai gali būti tikri, kad parduotuvių lentynose jų lauks vienodas kainas turinčios prekės ir tokie patys pasiūlymai.

„Tiek didžiuosiuose šalies miestuose, tiek mažesnėse gyvenvietėse esančiose prekybos tinklo parduotuvėse užtikriname vienodas reguliarias prekių kainas.

Visi mūsų klientai yra mums vienodai svarbūs, tad neskirstome jų pagal regionus, kuriuose gyvena, ar gaunamas pajamas.

Be to, kiekvienas pirkėjas parduotuvėse gali rasti prekių už jam prieinamą kainą ar pasinaudoti specialiais pasiūlymais, suteikiančiais galimybę apsipirkti už dar mažiau“, – sako I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

I. Trakimaitė-Šeškuvienė sako, kad nepriklausomai nuo regiono, kuriame gyvena, nuolaidomis žmonės naudojasi panašiai.

Štai šį rudenį paskelbus iniciatyvą „Anekdotas, o ne kaina“, didelėmis nuolaidomis žinomų prekės ženklų produktams pasinaudojo beveik visi pirkėjai.

„Maxima“ duomenimis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Marijampolėje prekių su nuolaida įsigijo 94-96 proc. pirkėjų.

Pamokos iš Suvalkijos

Lyginant Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Marijampolės pirkėjų įpročius, dažniausiai – vidutiniškai 6,5 karto per mėnesį – į prekybos tinklo parduotuves užsuka Panevėžio gyventojai.

Nuo jų nedaug atsilieka vilniečiai, apsipirkdami 6,4 karto per mėnesį, o rečiausiai – Marijampolės gyventojai, kurie parduotuvių duris praveria 4,8 karto per mėnesį.

„Galima pajuokauti, kad suvalkiečiai ne veltui vadinami taupiausiais lietuviais. Vidutinė marijampoliečių pirkinių krepšelio suma yra beveik 20 proc. didesnė nei dažniausiai apsiperkančių Panevėžyje.

Tačiau jie į maisto prekių parduotuvę eina rečiausiai.

Taigi galima daryti išvadą, kad Marijampolės miesto gyventojai atidžiau planuoja mėnesio išlaidas, į parduotuves atvyksta pasiruošę pirkinių sąrašą“, – sako I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Klaipėdoje populiariausi sūreliai, Šiauliuose – obuoliai

Stebint tendencijas, ką perka skirtingų miestų gyventojai, paaiškėjo, kad Klaipėdoje į populiariausių pirkinių dešimtuką patenka varškės sūreliai, Šiauliuose žmonės perka daugiau obuolių, nei kituose miestuose, o Marijampolėje įsitvirtinusios net trys prekės, kurių nėra kitų miestų pasirinkimuose – „Farm milk“ kefyras, stalo vanduo ir gaivusis gėrimas „Coca-Cola“.

Visgi, I. Trakimaitė-Šeškuvienė pastebi, kad be egzistuojančių skirtumų pirkėjai visoje Lietuvoje vieningai sutaria dėl vieno – bananai yra mėgstamiausias visų pasirinkimas.

Jau daug metų bananas yra populiariausia prekė „Maximos“ prekybos tinkle ir tik artėjant Kalėdoms jam lygiaverčiu konkurentu bando tapti mandarinas.

Tačiau praėjus žiemos šventėms bananas vėl šoka į dažniausiai perkamų prekių topo viršūnę ir atsiduria kas antro pirkėjo krepšelyje.

„Vertinant šių miestų pirkinių krepšelių sudėtis, matome, kad bananai buvo ir yra perkamiausia prekė šalyje. Tarp populiariausių pasirinkimų visuose miestuose yra ir sviestas, pienas, agurkai, arbūzai.

Daugelyje miestų pirkėjai taip pat perka ir bulves, ir cukrų“, – populiariausias prekes apžvelgia I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Skirtumai įdomūs, tačiau vienoda kaina – svarbiausia

Ekonomistas T. Povilauskas atkreipia dėmesį, kad nepaisant to, kad didmiesčiuose žmonės uždirba daugiau ir gali sau leisti daugiau, reikšmingą visuomenės dalį Lietuvoje sudaro pensinio amžiaus gyventojai, kurių pajamos visoje šalyje, nepriklausomai nuo regiono, yra maždaug vienodos.

„Labai svarbu, kad atėję į parduotuvę, senjorai nejaustų didelės atskirties ir būtinus maisto produktus galėtų įsigyti už vienodą kainą – nesvarbu, ar gyvena Zarasuose, ar Vilniuje, kur atlyginimai vidutiniškai skiriasi maždaug 40 procentų“, – teigia T. Povilauskas.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder