Kiek gyvūnų kada nors egzistavo Žemėje?

Planetoje gyvena daugiau nei 8 mlrd. žmonių, ir nors tai įspūdingas skaičius, tai tik nedidelė dalis kada nors gyvenusių žmonių skaičiaus ir dar mažesnė dalis visų kada nors egzistavusių gyvūnų skaičiaus.

Tačiau kaip mokslininkams apskritai reikėtų įvertinti bendrą gyvūnų skaičių Žemėje, jau nekalbant apie tai, kiek jų kada nors egzistavo mūsų planetoje per visą jos istoriją? Ir kodėl reikėtų stengtis?

Deividas Jablonskis, Čikagos universiteto geofizikos tyrėjas, elektroniniame laiške ,,Live Science" šį skaičiavimą apibūdino kaip ,,sudėtingą klausimą". Tačiau jis sakė, kad tikriausiai lengviausia pradėti nuo bendro gyvūnų rūšių skaičiaus įvertinimo.

Remiantis IUCN Raudonąja knyga, 2022 m. oficialiai aprašyta apie 2,16 mln. gyvūnų rūšių. Tačiau iki 20 proc. iš jų tikriausiai yra dublikatai, užfiksuoti kelių mokslininkų, teigiama 2013 m. žurnale ,,Science" paskelbtame straipsnyje. Darant prielaidą, kad šis įvertis yra tikslus, tikrasis žinomų gyvūnų rūšių skaičius yra apie 1,7 mln.

Žinoma, šis skaičius nėra pastovus. Kasmet mokslininkai ir toliau aprašo apie 14 000-18 000 naujų gyvūnų rūšių, o tai reiškia, kad mokslininkai dar tik apčiuopė planetos gyvūnų skaičių.

2011 m. Havajų universiteto biogeografas Kamilas Mora (Camilo Mora) su kolegomis žurnale PLOS Biology parašė straipsnį, kuriame įvertino bendrą eukariotų rūšių Žemėje skaičių.

Galutinis jų suskaičiuotas skaičius siekė apie 8,7 mln. rūšių, iš kurių apie 7,7 mln. buvo gyvūnai. Iš jų maždaug pusę sudarė vabzdžiai, o tai yra pribloškiantis dalykas. Šis straipsnis tapo gana įtakingas ir iki šiol yra plačiai cituojamas.

Tačiau norėdami išsiaiškinti, kiek gyvūnų rūšių kada nors gyveno, turime žvelgti giliau į praeitį, naudodamiesi iškastiniais radiniais, o tai kelia visai naujų iššūkių.

Gyvybė Žemėje atsirado prieš 3,7 mlrd. metų. Tačiau tie pirmieji organizmai buvo labai paprastos ląstelės - turėjo praeiti dar 1,4 mlrd. metų, kol pasirodė daugialąstė gyvybė. Gyvūnai tikriausiai išsivystė dar vėliau, maždaug prieš 800 mln. metų.

Keletas tų ankstyvųjų gyvūnų išliko iškastinėse liekanose, tačiau didžioji dauguma jų - ne. Taip yra todėl, kad, pavyzdžiui, rūšys su minkštais kūnais išlieka retai, o net ir kietus kūnus turinčių būtybių fosilizacija vyksta tik esant labai specifinėms sąlygoms. Be to plokščių tektonika lėtai ir nuolat judina planetos paviršių, taip ištrindama senus įspaudus, akmenį ir kaulus.

Standartiniu vertinimu, 99,9 % kada nors gyvenusių rūšių yra išnykusios. Bet, žinoma, tai tik apytikris vertinimas. Darant prielaidą, kad šis apytikslis skaičiavimas teisingas, mums tiesiog reikėtų 7,7 mln. padauginti iš beveik 100 procentų, sakė Mora. Tai reiškia, kad bendras gyvūnų rūšių skaičius yra maždaug 770 milijonų rūšių.

Tačiau kaip galėtume apskaičiuoti atskirų kada nors Žemėje gyvenusių gyvūnų skaičių?

 

Tikriausiai šis skaičius yra stulbinamai milžiniškas. Vien žmonių planetoje gyvena 8 mlrd. Mes dalijamės šia erdve su maždaug 130 mlrd. kitų žinduolių, iki 428 mlrd. paukščių, 3,5 trilijono žuvų ir maždaug 10 kvintilijonų vabzdžių (tai 1 su 18 nulių).

Jei darysime prielaidą, kad dabartinis gausumas per visą gyvybės istoriją buvo gana stabilus, tuomet galime ekstrapoliuoti, remdamiesi 7,7 mln. esamų rūšių santykinėmis proporcijomis.

Pavyzdžiui, jei šiuo metu Žemėje yra 3,85 mln. vabzdžių rūšių, tai atitinka 385 mln. vabzdžių rūšių praeityje, o 385 mln. padauginus iš 10 kvintilijonų yra 3,85 x 10^27 vabzdžių.

Kadangi vabzdžiai yra tokie visur paplitę, šis skaičius tikriausiai nėra labai toli nuo bendro skaičiaus. Galime (labai apytiksliai) apskaičiuoti, kad, įskaitant kitus nariuotakojus, bestuburius ir stuburinius, Žemėje kada nors gyveno maždaug 4,5 x 10^27 gyvūnų.

Kodėl verta vargti skaičiuojant gyvūnų skaičių planetoje? Paprasčiau tariant, mokslininkams svarbu suprasti, kokia yra bazinė Žemės biologinė įvairovė ir kaip ji kinta.

Dėl klimato kaitos, miškų kirtimo, taršos ir kitų veiksnių šiuo metu artėjame prie didžiulio masinio išnykimo, o kad suprastume dabartinės krizės mastą, turime žinoti pirminį išnykimo lygį.

Šaltinis: www.livescience.com