Keisčiausios pasaulio kalbos: vieni spragsi, kiti švilpauja

Silbo Gomero kalba

Ši kalba vartojama La Gomeros saloje, priklausančioje Kanarų salynui. Visą Silbo Gomero kalbą sudaro vien švilpavimas, bet skiriasi tonas, garso aukštis.

Švilpimas išgaunamas suspaustų delnų pagalba, tada garsai panašūs į šnekamąją kalbą. Nors šis kalbos variantas atrodo labai senoviškas, jis iš tikrųjų yra labai efektyvus.

Švilpavimais galima susikalbėti net esant didelėms kliūtims: dauboms, tarpekliams.

Arčių kalba

Šiuo metu šią kalbą vartoja apie 900 žmonių, kurie gyvena Arčibo kaime, Dagestane, Rusijoje.

Ši kalba yra išskirtinė tuo, kad veiksmažodis gali turėti 1,5 mln. skirtingų asmenavimo variantų. Taip, 1,5 mln. Reikia nepamiršti ir laikų keitimo.

Kosų kalba

Tai yra spragsėjimo kalba, kuria kalba 8 mln. gyventojų Pietų Afrikos Respublikoje. Kalbą sudaro 15 spragsėjimų, kurie veikia kaip priebalsiai.

Spragsėjimai yra suskirstyti į tris kategorijas. Kosų kalbai turi įtakos ir aplinkinės kalbos, pavyzdžiui, anglų ir afrikanų.

Piraha kalba

Piraha kalba vartojama kelių šimtų žmonių Brazilijoje. Ši kalba neturi žodžių spalvoms ir skaičiams nusakyti. Kad ir kaip tai atrodytų neįmanoma, tam yra alternatyvų.

Vietoj specifinių spalvų, kaip „raudona“ ar „violetinė“, jie apibūdina jas atspalviais: „šviesi“, „tamsi“. Kai nori įvardyti skaičių ar kiekį, sako „daug“ arba „keletas“.

Yra dar vienas įdomus faktas apie šią kalbą. Piraha kalba turi nuo 10 iki 12 garsų. Kartais žmonės, kad būtų dar paprasčiau bendrauti, niūniuoja arba švilpauja.

Rotokas kalba

Tai yra paprasčiausia iš 830 kalbų, vartojamų Papua Naujoje Gvinėjoje. Ji turi tik 12 raidžių ir 12 garsų.

Taa kalba

Taa yra dar viena spragsėjimo / klaksėjimo kalba Pietų Afrikoje. Ši kalba yra viena iš sudėtingiausių. Ji turi 160 garsų – 110 iš jų yra spragsėjimas. Spragsėjimas taip pat skiriasi tonais: vidutinis, aukštas, žemas.

Tujukų kalba

Kaip bebūtų keista, ši kalba gali pasigirti žodžiais, kurie yra skirti šimtui lyčių. Taip pat šioje kalboje ištisos mintys ar mums įprasti sakiniai išreiškiami vienu ilgesniu žodžiu.

Be to, yra ir žodžių galūnių, kurios parodo, ar tu iki galo supranti diskutuojamą temą. Šia kalbą vartoja apie 1000 žmonių, gyvenančių Kolumbijoje ir Brazilijoje.

Mištekų kalba

Šia kalba kalba apie 6000 žmonių Oachakoje, Meksikoje. Ji skiriasi nuo kitų keistų kalbų tuo, kad joje neįmanoma užduoti klausimų, į kuriuos reiktų atsakyti „taip“ arba „ne“.

Pavyzdžiui, ,,tu esi čia“ ir ,,ar tu esi čia?“ yra vienodos frazės mištekų kalboje.

Pitjantjatjara kalba

Pitjantjatjara kalbą vartoja apie 3000 čiabuvių centrinėje Australijoje. Australijos čiabuvių mokyklos dažnai naudoja išskirtinę šios kalbos rašymo sistemą.

Pitjantjatjaros kalboje dvitaškiai (:) vartojami balsėms, o apatinis brūkšnys (_) – skirtingam priebalsių tarimui.

Esperanto kalba

Šią dirbtinę kalbą vartoja apie 2 mln. žmonių. Ją 1887 m. sukūrė daktaras Liudvikas Lazaras Zamenhofas, norėdamas, kad visi pasaulio žmonės galėtų susikalbėti. Kalba turėjo būti tarptautinė.

Esperanto kalba buvo sukurta panaudojant įvairias kitų kalbų struktūras ir žodynus. Jos pagrindas – lotynų kalba. Įtakos turėjo ir anglų, rusų, vokiečių, lenkų bei romanų kalbos.

Esperanto kalba turi 16 gramatinių struktūrų. Kalboje nėra jokių taisyklių išimčių. Tai reiškia, kad, kai ją išmoksti, gali kalbėti be jokių rūpesčių. Taip pat tai rodo, kad šios kalbos mokymo programos yra lengvai įvaldomos.