Kas yra emocinis vienišumas vaikystėje?

Pakelta galva, bet žemesne nuotaika, nei turėtų būti, jie vaikšto tarp mūsų.

"Man nereikia jokios pagalbos", - sako jie su šypsena.

"Bet ko reikia jums?" - su nuoširdžiu susidomėjimu klausia jie kitų.

Mylimi ir gerbiami tų, kurie juos pažįsta, jie stengiasi mylėti ir gerbti save.

Tai vaikystėje emociškai apleisti žmonės.

Kas yra emocinis vienišumas vaikystėje? Tai palieka randą vaiko gyvenime. Jie atsiranda namuose, kuriuose tavo jausmai nesvarbūs.

Tačiau, tiesą sakant, emociškai apleisti asmenys yra vieni stipriausių suaugusiųjų. Taip, sunku patikėti, bet yra ir šviesioji emociškai ignoruojamo augimo pusė.

5 neįprastos emociškai apleistų asmenų stipriosios savybės

Nepriklausomas

Augdami žinojote, nors galbūt niekada nebuvo garsiai pasakyta, kad iš esmės esate savarankiški. Problema su mokytoju? Jūs ją išsprendėte. Konfliktas su draugu? Jį išsprendėte patys.

Jūsų vaikystė buvo savarankiškumo ugdymo dirva.

Dabar, kai esate suaugęs, tikriausiai mieliau viską darote pats. 

Užuojauta

Vaikystėje jūsų jausmai pernelyg dažnai buvo ignoruojami. Tačiau tai tikriausiai nesutrukdė jums jausti jausmus kitiems. Tyrimai parodė, kad net maži kūdikiai jaučia empatiją.

Daugelio žmonių, kurie vaikystėje buvo emociškai ignoruojami, galimybės įsijausti į savo jausmus yra sumažėjusios, tačiau jie itin jautrūs kitų žmonių jausmams. Užuojauta yra galinga, gydanti ir jungianti jėga. Ir jūs jos turite daug.

Neprašote, bet daug duodate

Vaikystėje negavę emocinio pripažinimo ir patvirtinimo, išmokote nieko neprašyti. Nepriklausomybės ir užuojautos dalis yra ta, kad geriau suvokiate kitų poreikius nei savo. Todėl dabar, suaugę, daug neprašote, bet daug duodate.

Lankstus

Vaikystėje su jumis tikriausiai nebuvo dažnai tariamasi. Užuot paklausę, ko norite ar ko jums reikia, neturėjote kito pasirinkimo, kaip tik prisitaikyti prie esamos situacijos.

Taigi dabar, jau užaugę, nesate reiklūs, įkyrūs ar valdingi.

Atvirkščiai, elgiatės priešingai. Jūs galite pasiduoti tėkmei daug lengviau, nei dauguma žmonių. Taip ir darote.

Žmonės jus mėgsta

Vaikystėje emociškai apleisti žmonės paprastai būna vieni simpatiškiausių šiame pasaulyje. Užjaučiantys, pasiaukojantys ir nesavanaudiški, galite būti tie, į kuriuos kreipiasi jūsų draugai, kai jiems reikia pagalbos, patarimo ar paramos.

Esate šalia savo šeimos narių ir draugų, o gal net ir nepažįstamų žmonių.

Kiti žino, kad gali jumis pasikliauti.

Ar kada nors susimąstėte, kodėl žmonės jus mėgsta? Taip yra todėl, kad turite šias penkias neabejotinai mielas savybes.

Daugelis emociškai apleistų žmonių slapta suvokia savo didelę stiprybę ir ją savyje vertina.

Man nereikia pagalbos

Man nieko nereikia

Aš galiu su viskuo susitvarkyti

Aš tuo pasirūpinsiu

Man bus gerai, kad ir ką nuspręstumėte

Aš esu stiprus

jie sako.

Jei tai tiesa apie jus, mintis apie savęs keitimą gali būti bauginanti. Nenorite jaustis nuo nieko priklausomi, įskaitant terapeutą, draugą ar sutuoktinį.

Bijote pasirodyti, silpni ar bejėgiai. Labai bijote tapti savanaudžiu.

Tačiau čia ir slypi vaikystės emocinės nepriežiūros grožis: Jūsų stiprybės yra tokios patvarios, kad jas subalansuodami galite padaryti dar geresnes.

Taigi išliekate nepriklausomas, bet prarandate baimę priklausyti nuo kieno nors, kai to reikia. Išliekate tokie pat kompetentingi, kokie visada buvote, bet nebijote prašyti pagalbos, kai jos reikia. Išliekate lankstus ir galite pasiduoti tėkmei, tačiau taip pat žinote ir rūpinatės savo poreikiais.

Jūs vis dar galite tvarkytis. Esate toks pat stiprus kaip visada. Labiau subalansuotas ir atviresnis, jus vis dar myli ir gerbia visi, kurie jus pažįsta.

Ir nuostabiausia, kad dabar taip pat mylite ir gerbiate save.

Šaltinis: mimadeo