Kaip vis dėlto padaryti būtiną darbą, jeigu rankos nekyla?

1. Galima prisiminti, kai anksčiau jums pavykdavo imtis darbo, nepaisant nenoro ir vilkinimo.

Kiek laiko jums paprastai tam prireikdavo? Ką jausdavote darbo procese ir kuo viskas baigdavosi? Jeigu sėkmingai, tai dėl kokių priežasčių?

2.Jeigu gyvenimas prisotintas darbų, reikalų ir įvykių, tai gali būti, kad jūs kartais pavargstate, tačiau to nepastebite ir nenorite pripažinti.

Šiuo atveju reikia atidžiau ir sąžiningiau įvertinti savo gyvenimą pastaruoju metu. Kiek ir kaip jūs miegojote? Ar pakankamai judėjote ir mankštinotės fiziškai? Kokia buvo jūsų mityba?

Dėmesingai įvertinkite ir savo sveikatą. Galbūt sirguliavote ir dar nesate galutinai pasveikę?

Ir ramiai duokite sau laiko pailsėti, išsimiegoti, paskaityti, pasivaikščioti, patinginiauti dieną ar dvi pagal galimybę. Arba pasveikti iki galo, kad atsirastų daugiau jėgų. Jos būtinai sugrįš, o su jomis ir noras dirbti.

3. Patikrinkite, kokio dydžio tikslą užsibrėžėte sau.

Mūsų laikais perfekcionizmas yra labai paplitęs. Kai kurie žmonės grandiozinius iliuzinius planus, tačiau realus gyvenimas atrodo kitaip.

Šios „haliucinacijos“ baugina jų vargšą protą, kuris įjungia avarinį stabdį ir bėga nuo neįveikiamos užduoties.

Pavyzdžiui, padėti vaikams ruošti pamokas, vežioti juos į daugybę būrelių, būti geros fizinės formos, parašyti mokslinį darbą, uždirbti daug pinigų. Dėl tokių planų galima ryte ir neatsikelti iš lovos.

Reikia savo planus paversti realesniais, atsisakyti neįmanomų užduočių ir suskaidyti didelį reikalą į mažesnes dalis. Kiekvienai dienai skirkite po mažą dalelę, šalia pagrindinio darbo. Ir būtinai numatykite laiko poilsiui bei maloniam užsiėmimui.

Ir negalvokite nuolat apie grandiozinį darbą, verčiau kasdien vakare su džiaugsmu pripažinkite, kad dalelė jo sėkmingai padaryta. Nesistenkite išgerti viso ežero iš karto, gerkite po stiklinę vandens kasdien.

Taip pamažu ir pasieksite savo grandiozinį tikslą.