Artėja didžiosios metų šventės, jos kiekvienam iš mūsų turi tam tikrą prasmę. Įsiklausydami į mums skiriamus palinkėjimus, patys susigalvojame, kokių pokyčių norėtume kitais metais.
Deja, daugelis jų taip ir lieka neišsipildę.
Kaip galime tinkamai užbaigti praeitį, kad savo vidiniame pasaulyje pasidarytume vietos pokyčiams ir turėtume energijos įgyvendinti savo svajones ir ką galime prisitaikyti iš Geštalto terapijos?
Uždarykime geštaltus, tai yra – užbaikime praeities situacijas ar santykius, kurių realiame gyvenime jau nebėra, tačiau jų neigiamas pasekmes jaučiame iki šiol.
Tai yra, mus vis dar lydi išgyvenimai, susiję su tais santykiais: nusivylimas, nuoskauda, atstūmimo, vienišumo jausmas ar kiti sunkūs jausmai, kuriais iki šiol gyvename, o kartais, atrodo, tarsi persekioja mus – tą patį išgyvename dar ir dar kartą kitose situacijose ir su kitais žmonėmis.
Kaip galime patys uždaryti tuos praeities geštaltus, kad įsileistume naujas patirtis?
Prisiminkime situaciją ar santykius, kurie, jūsų manymu, pasibaigė nekorektiškai, netinkamai jūsų atžvilgiu, ne taip, kaip jūs tikėjotės. Nebeanalizuokite jos ir nebekurkite naujų gražesnės praeities scenarijų mąstydami apie tai, „kas būtų, jeigu būtų buvę…“
Tiesiog pabandykite tą situaciją priimti, perkeldami ją į dabartį.
Duokite sau laiko pabūti joje ir pabandykite išgyventi ją dar kartą dabar, nebėgdami nuo savo jausmų, kad ir kokie jie bebūtų.
Pirmas pratimas. Atsisėskite patogiai, pajauskite savo kūną ir vizualizuokite tą situaciją, kiek galima autentiškiau.
Vaizduotės pagalba pamatykite, kur tai vyksta, ką matote aplink save, kokius garsus girdite, ką sako tas žmogus ir ką sakote jūs.
Ką jaučiate? Gal pyktį, nuoskaudą, išgąstį, bejėgiškumą…. įsivardinkite visas tuo metu kilusias emocijas ir impulsus veikti – ką norite daryti ar sakyti ir kaip reaguojate – ką sakote ar darote….
O dabar grįžkite į dabartį ir išrašykite tas savo emocijas ir išgyvenimus: aš pykstu… aš nusivyliau… aš nekenčiu… man liūdna dėl to, kad… man nepatinka… man apmaudu… aš bijau, kad… aš išsigandusi… aš nerimauju…. jaučiuosi nesvarbi, nuvertinta, negirdima…
Aš noriu (dabar įsivardinkite, ko konkrečiai jūs norėjote ir norite toje situacijoje, kad ji, jūsų požiūriu, būtų teisingai pasibaigusi) … Išrašykite viską, kaip turėtų būti, o tada garsiai perskaitykite.
Pratimas tiems, kam sunku rašyti. Pasinaudokime populiariuoju geštalto „Tuščios kėdės“ metodu.
Pasistatykime priešais save tuščią kėdę ir įsivaizduokime, kad prieš mus sėdi tas žmogus ir kreipdamiesi į jį, išsakykime garsiai, ką jam jaučiame…
Viską išsakius, pabandykime atsisėsti į to žmogaus kėdę, pabandykime pabūti juo, tuo žmogumi ir iš to žmogaus, kuris ką tik girdėjo, kaip aš jaučiuosi, pozicijos pabandykite atsakyti. Ką jis dabar atsako jums? Atsakius, grįžkite į savo kėdę ir įsivardinkite, kaip dabar jaučiuosi.
Gali būti, kad reikės daugiau laiko, kad ateitų palengvėjimas, gal iš karto viskas ir nepavyks, tačiau su geranoriškumu ir kantrybe bandykite keletą kartų vėl ir vėl, tiek, kiek reikės, kol pajausite, kad ateina lengvumas, o pati situacija, ją prisiminus, nebekelia skausmingų emocijų. Ji, kaip ir priklauso, užėmė savo vietą atmintyje prie visų mūsų praeities patirčių.
Antras pratimas, kuriuo siūlau užbaigti šiuos metus, tai atsigręžimas į savo stipriąsias puses.
Prisiminkime šiuos metus nuo pat pradžios, klausdami savęs – kas man svarbaus juose vyko (jei mėgstate fotografuoti, lengviau bus prisiminti, peržiūrint nuotraukas). O dabar užsirašykime, už ką esu dėkinga sau šiais metais ir dėl ko aš didžiuojuosi savimi.
Tai užrašius, apgalvokime, kokios mano asmeninės savybės padėjo man tai atlikti. Ir jas išsirašykime – tai mūsų stiprybės ir vidinis resursas, kuriuo galiu remtis ir ateityje.
Taip pat galime didinti gebėjimą kurti nuoširdesnius, atviresnius santykius su aplinkiniais. Apgalvokime, kokie žmonės man iš tikrųjų šiais metais buvo reikšmingi ir už ką labai konkretaus aš jiems noriu padėkoti. Ir tai padarykime – susitikime, susiskambinkime su jais ar parašykime jiems.
Trečias pratimas. Ką dar vertėtų padaryti – tai apgalvoti, ką aš jau seniai noriu padaryti ir iki šiol nepadarau. Jei tokių norų ir svajonių turime daug, galime jas išsirašyti ir pradžiai pasirinkti vieną.
Susikoncentruoti ties ja, suvokti, o koks gi mano poreikis slypi už šio noro, ką aš gaučiau, jei tai įgyvendinčiau, kokiais savo vidiniais resursais galiu remtis, o kokios pagalbos man reikėtų iš kitų, tai įgyvendinant bei pasitikrinti, kokie mano įsitikinimai ar baimės iš tikrųjų mane stabdo ir kaip jas galiu „neutralizuoti“.
Visa tai susirašius ir perskaičius, dar kartą paklauskite savęs, ar tikrai aš to noriu ir kokių vidinių resursų turiu bei galimybių pasitelkti pagalbos iš šalies, kad tai įgyvendinčiau.
Jei taip, įsipareigokite sau tai atlikti.
Tad, Gyvenimo ratui stabtelėjus ties naujo ciklo slenksčiu, labai nuoširdžiai siūlau stabtelėti ir su geranoriškumu ir meile atsigręžti į savo vidinį pasaulį.
Ačiū tiems, kas buvote su manimi šiais metais, o visiems linkiu Tikėjimo, Meilės bei Jautrumo Sielai.
Rašyti komentarą