Kaip kai kurie žmonės nuolat sabotuoja savo santykius

Jei jie pasirinko partnerius, kurie jų pačių ankstesniuose santykiuose patyrė panašią nesėkmę, jie nori sužinoti, kodėl ir toliau renkasi partnerius su bloga praeitimi.

Bet ką daryti, jei daugelis jų partnerių praeityje buvo sėkmingų santykių partneriai?

Niekam nėra lengva pripažinti tikrovę, kad jų santykiai nesiseka dėl to, kad kažkas, ką jie daro, lemia tas nesėkmes. Į terapiją jie ateina pasirengę ištirti šią galimybę ir nuoširdžiai nori pakeisti šansus, kad ir kas tai bebūtų.

Klausimų pradeda daugėti. Galbūt kiekvieno santykio pradžioje jie buvo geresni partneriai, nei pasirodo laikui bėgant? Gal jie negalėjo toliau duoti to, ką siūlė santykių pradžioje, nes per daug stengėsi?

Galbūt jie taip ir neišmoko įgūdžių, kaip išsaugoti santykius? Ar jie ignoravo signalus, kurie būtų suteikę jiems galimybę atgaivinti santykius, kol dar ne per vėlu?

Tačiau nė vienas iš atsakymų į šiuos klausimus neatrodo tinkamas. Jie nelaiko savęs žmonėmis, su kuriais sunku būti, kurie nuolat atstumia kitus.

Jie nelaiko savęs savanaudiškais, menkinančiais, kaltinančiais, dramatiškais, nejautriais ar reikliais. Atrodo, kad jie išlaiko draugystę su kitais žmonėmis.

Jų sumišimas yra suprantamas. Jei jie laiko save gerais žmonėmis, turinčiais patrauklių savybių, kodėl jų partneriai nekovoja, kad juos išlaikytų?

Tikrovė yra tokia, kad daugelis iš pažiūros sėkmingų santykių baigiasi su visomis teigiamomis savybėmis. Jie dažniau baigiasi, kai nuspėjamumas, patogumas ir saugumas tampa svarbesni už aistrą, jaudulį ir iššūkius, ypač abiem partneriams.

Nuodingų sąveikų nebuvimas neprognozuoja nuolatinio susidomėjimo ar gyvų ryšių.

Visos gyvosios sistemos arba plečiasi, arba mažėja, ir santykiai nėra išimtis. Net kai iš pažiūros jie atrodo lengvai suderinami, po jais gali slypėti motyvacijos ir susidomėjimo nykimas, nepakankamai pastebimas, kad sukeltų nerimą, kol neiškyla į paviršių.

Jei tie giluminiai ryšiai nustatomi pakankamai anksti, santykių partneriai gali kartu su jais susidurti ir sugrąžinti santykius į naujo susidomėjimo ir potencialaus atsinaujinimo kelią, kol dar yra laiko.

Toliau pateikiami kai kurie dažniausiai pasitaikantys esminiai sabotažiniai ryšiai.

Nuspėjami ir pasikartojantys atsakymai

Kai santykiai yra nauji ir abipusis kiekvieno partnerio tyrinėjimas yra aukštumoje, pastebima, kaip kiekvienas asmuo reaguoja su entuziazmu ir išplėstiniu susidomėjimu kiekvienu nauju kito aspektu.

Akivaizdus susidomėjimas ir motyvacija sužinoti daugiau apie kiekvieną naujai atrastą dėlionės detalę, o šie atradimai sulaukia vienodai skirtingų klausimų ir atsakymų.

Klausimai išplečiami. Išplėtojamos istorijos. 

Kai santykiai tampa labiau nuspėjami ir suderinami, pradeda vystytis tam tikras bendravimas trumpąja kalba, kuris pastebimai pasireiškia mažesniu žodžių skaičiumi, mažesniu emociniu intensyvumu ir pernelyg panašiomis emocijomis, žodžiais ir frazėmis.

Porai gali atrodyti, kad jie taip gerai supranta vienas kitą, kad jiems nebereikia aiškintis ar gilintis, tačiau abu partneriai atrodo mažiau susijaudinę dėl kito.

Kodėl santykiai yra svarbūs

Kai pora daug laiko praleidžia kartu, jie dažnai tampa mišriu prisistatymu kitiems, kiekvienas atstovauja kitam kaip komandos dalis. Įvairovė, kuria pasižymėjo jų pirminiai santykiai, tos savybės, dėl kurių jie įdomiai skyrėsi vienas nuo kito, beveik išnyksta, kai jie prisistato kitiems.

Tęsiantis šiam iš pažiūros geros komandos procesui, ši pora gali nustoti ieškoti skirtumų, kuriais kadaise mėgavosi vienas kitame, ir prisistatyti kitiems. Tik tada, kai jie patiria naują ar naują situaciją, vėl išryškėja jų individualūs ir skirtingi atsakymai.

Kai kadaise jie galbūt ėjo į kiną, o po to į restoraną aptarti savo skirtingų reakcijų ir emocijų, dabar jie grįžta namo ir vėl tęsia labiau nuspėjamus savo sukurtus santykius.

Sulaužytų pažadų priėmimas

Nauji įsimylėjėliai duoda vienas kitam daugybę pažadų, kurie garantuoja, kad santykiai juos abu pakeis teigiama linkme. Jie gali susitarti, kad imsis sveikesnio gyvenimo būdo, sunkiau dirbs, kad susikurtų tvirtesnį finansinį pagrindą, tikisi sukurti šeimą, palaikys vienas kitą bet kokiose svajonėse, bus pasirengę paaukoti viską, ką turi, kad kitas būtų labiau patenkintas, jų santykiai visada bus pirmoje vietoje ir t. t.

Duodami pažadus jie nuoširdžiai ketina jų laikytis ir vienas kitu tiki.

Kai gyvenimas iš santykių atima energiją, intensyvus dėmesys, kurį jie abu turėjo omenyje, dažnai ima mažėti.

Kartais vienas ar kitas partneris ima kovoti reikalaudamas, kad pažadas būtų ištesėtas, o jei ne, tai gali tapti susitarimo laužymu. Tačiau pavojingiau, jei jie pasyviai atleidžia ir leidžia, kad tie sulaužyti pažadai prarastų svarbą, palaidodami juos kartu su aistra, kadaise lydėjusia jų buvimą.

Harmonija prieš nesantaiką

"Aš tiesiog noriu taikos." "Nesiginčykime dėl nesvarbių dalykų." "Ei, daryk, ką nori. Man viskas gerai." "Daryk, ką nori, aš padarysiu, kad viskas pavyktų." "Tai nėra toks didelis reikalas. Atsiprašau, kad apie tai užsiminiau."

Tokius pareiškimus girdime, kai pora iš esmės nebenori kovoti dėl dalykų, kurių kiekvienas iš jų gali norėti, nes tai per daug brangiai kainuoja, todėl jie nori leisti, kad viską lemtų nesuinteresuotas abejingumas.

Išorinio gyvastingumo nesugrąžinimas į santykius

Kadangi pamatiniai sabotažai bado santykius gyvybingumu, daugelis partnerių ieško naujovių ir stimuliacijos toli vienas nuo kito, kad išlaikytų jaudulio ir saugumo pusiausvyrą.

Toks elgesys savaime iš tikrųjų gali padėti santykiams išlikti gyvybingiems, jei tuos išorinius interesus palaiko kitas partneris ir sugrąžina juos atgal, kad galėtų jais dalytis.

Tačiau jei jie lieka atskiruose skyriuose, tikėtina, kad laikui bėgant pirminiai santykiai, palyginti su jais, dar labiau išbluks.

Šaltinis: psychologytoday.com