Kad nesijaustumėte vargšais, rinkitės tai, kas geriausia!

Nuolatinis savęs lyginimas su turtingais ir žymiais žmonėmis gali smarkiai pakirsti savivertę.

Kad nesijaustumėte vargšai, reikia rinktis tai, kas geriausia.

Kas geriausia, iš tos kainų kategorijos, kurią galime sau leisti.

„Jeigu aš noriu nusipirkti Velaskeso paveikslą, pasijusiu skurdžius, – aiškina psichologė Ana Kirjanova („Econet“). –

Arba nuspręsiu kas vakarą valgyti juoduosius ikrus ir austres, taip pat galiu jaustis ubagu. Arba jei užsimanysiu nusipirkti bilietą pirmoje eilėje į premjerą Milano La Scaloje, galiu vėl pasijusti vargšu.

Nes tai man per brangu. Ne šiaip sau brangu, o man brangu.“

Reikia tiesiog adekvačiai vertinti savo galimybes.

Reikia pirkti gerą daiktą ar paslaugą iš to, kas mums pagal kišenę. Protingas žmogus net nesvarstys, jeigu supras, kad šitas daiktas – jam ne pagal kišenę. Kol kas ne pagal kišenę.

Bet labai dažnai žmonės trokšta gauti tai, kas negali būti pigu. Iš principo pagal aplinkybes negali. Ir dėl to jaučiasi pažeminti, apgauti, nuskriausti įžeisti.

O reikia tik adekvačiai įvertinti savo galimybes. Ir pirkti geriausią iš to, ką mes galime sau leisti. Ne patį geriausią daiktą pasaulyje, o būtent tą, kurį galime sau leisti.

O čia jau kyla sveiko proto klausimas: sugebėjimo suprasti, ką mes galime sau leisti, o ko – negalime. Kol kas negalime.

Ir niekas tada nepasijus įžeistas, nuskriaustas. Nei mes, nei tas, kuriam norėjome pasiūlyti porą šimtų už paveikslą – išsiderėtą su nuolaida.

„Kol nėra pinigų sabalų kailiniams, galima nusipirkti gerą paltą, – pataria psichologė. – Nėra lėšų rūmų statybai, galima pasiimti kreditą kukliam butukui.

Nėra už ką nuvykti į premjerą Milane, galima ką nors įdomaus pažiūrėti per geros kokybės televizorių. Kad nereikėtų be reikalo nusiminti ir kitiems gadinti nuotaikos savo nepatenkinta mina ir pretenzijomis.

Kad nereikėtų dejuoti dėl vargano gyvenimo ir negalėjimo sau „nieko“ leisti.“

Pasirinkimas. Unsplash.com

Parduotuvėje. Unsplash.com

alfa.lt