K. Zvonkuvienė: visą laiką jaučiausi nevykusi, negraži ir bandžiau kopijuoti kitas grupės nares

Šalia Natalijos Bunkės, Liepos ar Oksanos Pikul jaučiausi tiesiog kaimietė lenkė, nors ir visada išliko geros vertybės ir noras būti tobulai“, – LNK.lt laidoje su Indre Stonkuviene #Tobulainetobula pasakojo ji.

Laidoje Katažina pasakojo, kad jau ankstyvoje vaikystėje ji svajojo apie dainavimą, bet tam trukdė didžiuliai kompleksai dėl išvaizdos, pasitikėjimo savimi trūkumas.

Kiek vėliau Katažina vis tik nusprendė, kad dainavimas – jos pašaukimas.

„Kur mane kviesdavo, ten aš eidavau. Bažnytiniai chorai, liaudies ansamblis, kitokie chorai – man tiko viskas, kur tik buvo galima dainuoti.

Visur, kur muzika, ten aš. Pradėjau dar ir vestuvėse ir baliuose dainuoti – man sekėsi gerai, vasaros buvo užimtos, mane mėgo. Ten grožio nereikėjo“, – pasakojo ji.

Katažina prisiminė, kad tuomet prisižiūrėjusi televizijos bandė eksperimentuoti su savo išvaizda, stengėsi atrodyti ryškiai, kaip tikra dainininkė. Prisiminusi tuometinius savo bandymus atrodyti stilingai, šiuo metu moteris juokiasi: „Mano viena draugė dar dabar man primena, kaip vaikščiodavau apsirengusi. Su platforminiais aukštakulniais, blizgančiomis kelnėmis, blizgančia tunika, blizgančiu švarkeliu ir lyg dar maža būtų, purkšdavausi tokia dulksna, kad ir kūnas blizgėtų. Toliau – skrybėlė, blakstienos iki antakių, lūpos ryškios ir, žinoma, storas grimo sluoksnis, nes labai kompleksavau dėl odos.“

„Tikriausiai man reikėjo atsidurti „Pop ladies“, kad suprasčiau apie sceninį įvaizdį. Man merginos vis bandė gražiai pasakyti, kad gal man reikia kitaip dažytis, vis bandė patarti ar pamokyti.

O aš buvau labai kategoriška – sakydavau ne, man taip netinka, aš žinau, kaip geriausia. Tik po kurio laiko supratau, kad jos man linki gero, o ne blogo.

Tada pradėjau stebėti grupės nares, klausinėti, kaip, pavyzdžiui, plaukus susigarbanoti. Šiek tiek kopijuoti stilių, apsirengimą. Aš kaimietė, bet norėjau būti stilinga, susitvarkiusi kaimietė“, – kalbėjo K. Zvonkuvienė.

Katažina taip pat prisiminė ir nesėkmingus bandymus atrodyti kaip kitos: „Aišku, buvo daug nesėkmių. Bandydavau kopijuoti N. Bunkę visai pro šoną.

„Pop ladies“ tokios pupytės, o aš vis tiek kažkokia ne tokia. Ta nosis didelė, tos šukuosenos netinka... Turėjau atrasti savo įvaizdį.“

Anot dainininkės, įrodyti savo vertę buvo labai sunku. Juk ji ilgą laiką buvusi tiesiog vestuvių muzikantė. „Aš atsimenu pirmuosius koncertus su „Pop ladies“.

Pristato N. Bunkę, L. Mondeikaitę, O. Pikul – visi šaukia garsiai, ploja. Ir tada sako – pasitikite ir Katažiną Nemycko. Stoja tyla arba kažkas šaukia, kas čia tokia. Buvo sunku įrodinėti žmonėms, kad aš verta būti ant scenos, kad galiu irgi dainuoti.

Norėjau atiduoti visą save, bet tik dar labiau užsisklęsdavau savyje“, – mintimis dalijosi moteris.