Jeigu kažką praradote, vadinasi, tai niekada nebuvo jūsų

Graudi tiesa yra ta, kad mums šiame pasaulyje niekas nepriklauso, labai neramina tuos, kurie grindžia savo gyvenimą iliuzijomis, kad laimė glaudžiai susijusi su daiktų ir žmonių nuosavybe.

Tačiau net jūsų kūnas jums nepriklauso.

Argi jūs patys jį sukūrėte? Akmuo, medžiagos skiautė, vanduo, žemė... Visa tai nepriklauso jums. Jūs negalite jų užvaldyti.

Tačiau tiems, kurie atrado tikėjimą, suprasti tai visai lengva: visa tai priklauso Dievui. Ši koncepcija yra esminė ir religijoje, ir jogoje, ir pasaulietiniame gyvenime: jūs neturite nieko. Jūs esate tiesiog jūs. Sukurta siela.

Štai kodėl daiktai atsiranda ir išnyksta iš jūsų gyvenimo be jūsų sutikimo. Todėl kad jie yra ne jūsų. Jeigu jūs to dar nesuvokėte, tai teks skaudžiai kentėti, ko nors netekus.

O kaip dėl mylimo žmogaus praradimo? Tai yra daugiau nei siaubinga.

Tiek skausmo. Bet šitas žmogus taip pat niekada nebuvo jūsų. Iš tikrųjų jis nebuvo nei jūsų brolis, nei jūsų motina. Jūs niekada jo neturėjote.

Jis buvo amžina siela, kuri atėjo, suvaidino jūsų gyvenime tam tikrą vaidmenį, po to pasitraukė. 

Visuose santykiuose yra pradžia ir pabaiga. Jis gimė ir jis mirs. Jūs gimėte ir jūs mirsite. Išsiskyrimo skausmą galima nuslopinti realybės porcija.

Visi mes egzistavome ir egzistuosime amžinai. Tiesiog jūsų laikas su šiuo žmogumi ir šitose aplinkybėse baigėsi.

Jūs – keliauninkas, praeinantis pro šalį. Jūs atėjote į šį pasaulį tuščiomis rankomis ir išeisite lygiai taip pat be nieko. 

Viskas, ką turite, yra paskolinta jums, kad galėtumėte pasinaudoti, kol esate čia. Vienintelis dalykas, dėl ko gyvenime galima būti tikram, yra tai, kad jūs išeisite iš jo be jokio daikto ir be jokio žmogaus.

Praradimo jausmas – tai raginimas jums pabusti. Turite pabusti ir priimti savo vidinę realybę. Net jeigu jūs netikite sielos ir Dievo egzistavimu, jūs vis tiek negalite paneigti savo sąmonės ir to, kad jūsų gyvenimo patirtis yra ir vidinio, metafizinio pobūdžio.

Todėl bet koks žingsnis, kurį žengiate šia kryptimi, nulems milžinišką pozityvų efektą ir laimės pojūtį, rašo portalas „Kluber“.

Išorinių tikslų pakeitimas vidiniais, pasaulio, emocinės sveikatos ir meilės iškėlimas į aukščiausių prioritetų rangą duos didelius vaisius ir apsaugos nuo kančių, kurios paprasta kyla kaip susikoncentravimo į išorinius veiksnius, pavyzdžiui, pinigus, daiktus, socialinį statusą, pasekmė.
 

Praradimas. Pixabay.com