Jazzu prisiminimais grįžo į karjeros pradžią – operacijos ir kankinančios juodos mintys: praėjau daug etapų

Jei atsuktum laiką atgal ir grįžtum į savo karjeros pradžią, kokius patarimus sau duotum? Ką pati būtum norėjusi išgirsti?

Mažiau vakarėlių, daugiau darbo. Mažiau netikrų žmonių, daugiau vienatvės. Mažiau baimės, daugiau meditacijos. Mažiau savęs gailėjimo, daugiau kūrybos. Mažiau įrodinėjimų kitiems, didesnio įsiklausymo į save.

Iš esmės perėjau labai daug etapų, ši profesija yra negailestinga, tiesiogiai siejasi su emociniu darbu, savęs dalijimu, stresu ir t.t. Tiesiog reikia turėti mažiau baimės, nes niekas nepasikeis net jeigu kartą suklysi.

Reik išmokt sau atleist, o ne plakti save.

Kas buvo sunkiausia tavo karjeros kelyje?

Sveikatos problemos, dvi balso operacijos, negalėjimas dainuoti ir nežinojimas ar dar kada nors galėsiu. Buvo be galo baisu, lankė juodžiausios mintys, nes aš be balso ir muzikos savęs neįsivaizduoju. Išmokau vertinti tiek, kiek turiu, susipažinau su savimi iš pačiu giliausių gelmių..

Tad visi etapai buvo ir yra reikalingi.

Eilę metų sėdi „X faktoriaus“ komisijos kėdėje. Kiekvienas projekto sezonas stebina naujais atlikėjais. Kaip vertini šį sezoną, kuo skiriasi nuo kitų?

Šis sezonas labai įvairus. Jaučiu, kad žmonės išsiilgo tradicinio „X faktoriaus“, dalyvių - kaip niekada daug, manau žmonės pagaliau pradeda suprasti, koks galingas ir tiesioginius karjeros tiltus tiesiantis yra šis šou.

Manau, kad turėsime stipriausius komandų trejetukus iš viso visų sezonų, laukia labai stiprūs pojūčiai!

Kokios emocijos verda galvoje tiesioginio eterio metu, kaip jautiesi būdama teisėjo kėdėje?

Labai jaudinuosi už kiekvieną dalyvį. Labai gera leisti laiką nuostabioje komandoje, kažkaip tas bendrumo jausmas, kai visi stengiamės dėl bendro tikslo – gero eterio ir mūsų dalyvių išpildymo, yra nerealus!

Vis įsivaizduoju vieną ar kitą dalyvį didžiojoje scenoje, galvoju „jiems dar taip viskas prieš akis“... Iš esmės, tai gera būti to dalimi, nes būnu geriausioje kompanijoje ir esu ištisai apsupta muzikos ir sveiko jaudulio

Ar jautriai reaguoji į dalyvio iškritimą?

Žinoma, kai jau suformuoji savo komanda, tu praleidi laiką su tais žmonėmis, susipažįsti su jų asmenybe ir t.t. Prisiriši, jaudiniesi kaip už save. 

Kaskart, kai jie lipa dainuoti į sceną, norisi, kad visiems pasisektų, kad suprastų, jog iškritimas nėra pralaimėjimas, muzikos mokaisi ir savęs ieškai visą gyvenimą. Žodžiu, tai yra pakankamai sunkus psichologinis darbas.

Prisiminkime visus sezonus, koks dalyvis vis dar yra išstrigęs tavo širdyje?

Jų yra tikrai yra ne vienas! Nenoriu būt šališka, kažką išskirti, nes privalau viską vertinti objektyviai, nieko nenoriu iškelti, nieko – skaudinti.

Visi yra laukiami ir visais rūpinamės vienodai. Tada jau belieka pačio žmogaus talentas ir įdirbis, bet didžiausias teisėjas – publikos sprendimas.