Jazzu – apie sunkų laikotarpį, vestuves ir santykius su mylimuoju: laikas naujam etapui

J. Arlauskaitė su mylimuoju Donatu kelis mėnesius praleido ne Lietuvoje. Visgi, kaip sako pati atlikėja, Filipinuose ji toli gražu negulinėjo paplūdimyje: 

„Buvau išvažiavusi „atostogauti“. Į Filipinus važinėjame jau gal septynerius metus. Buvo pabėgimas, nes man buvo labai smarkiai pavažiavęs stogas.

Pirmą kartą taip pasiilgau Europos, nes Filipinuose dirbau tiek, kad per savo gyvenimą nesu taip dirbusi. 

Prieš porą metų, kai visas pasaulis sugriuvo, man jis sugriuvo labai smarkiai. Turėjau išleisti savo solinį albumą, į kurį sudėjau visas savo investicijas, tai užtruko labai daug laiko, žinių, jėgų. Nieko neišleidau. 

Tiek viskas subrendo, kad tą albumą aš išleisiu, bet padarysiu tai su fanfaromis.

Ruošiu didžiulį projektą, pradžioje reiktų padaryti, o tada sakyti. Mes filmavome 11 vaizdo klipų.

Vieną labai sudėtinga, o čia darėme 11“, – su pasididžiavimu apie naują projektą kalba Justė.

Atlikėjai išvykus iš Lietuvos, kaip mat pasigirdo internautų kalbos, jog ji su mylimuoju į užsienį išvažiavo...gimdyti. Pašnekovė juokiasi – tai toli gražu ne pirmasis toks gandas apie ją.

„Išgirdau, kad važiavau į Filipinus gimdyti.

Tada išgirdau, kad išsiskyriau su Donatu ir susiradau kažkokį „diedą“. Visi yra aukščiausio rango teisėjai ir režisieriai. Tai didžiosios komentatorių dalies profesija – kritikai. 

Naujienų yra ir jų – daug, bet aš gal pirmiausia kažką padarysiu, o tada sakysiu. Kai norėjau dalintis džiaugsmu, mano pasaulis sugriuvo ir dvejus metus sėdėjau depresijoje. Supratau, kad gyvenimas labai greitai gali pasikeisti, nesinori prisiloti.  

Pasak komentarų, aš jau trečią vaiką gimdžiau, vienas Tailande buvo, kitas Amerikoje. Gaunasi pasaulinis vaikų taboras“, – kvatoja J. Arlauskaitė.

„Mes su Donatu nieko neklausome. Pas mus viskas vyksta atvirkščiai. Man svarbiausia, kad vis dar yra pilvo kutenimas kaip pirmą dieną.

Tai – gražiausias santykis, kurį turėjau. 

Jokia čia ne paslaptis, mes abu turėjome daug patirčių su kitais žmonėmis, kol suaugome vienas kitam. Mes turime atskirą erdvę kiekvienam, ir bendrą erdvę kartu. Aš nieko neslepiu apie mūsų santykius, bet per daug irgi nenoriu atvirauti. 

Buvo užėję, kad reikia vestuvių. Buvome susigalvoję, kokių jų norime. Bet aš nejaučiu, kad man tai suteiktų kažkokius pokyčius gyvenime. Man kol kas patinka taip, kaip yra. Išsigryninome, kad nenorime ceremonijos bažnyčioje. 

Man Donatas pasipiršo po pusmečio draugystės. Jis mane įsimylėjęs nuo tada, kai man buvo 18, sake, ko man čia laukti. 

Pasišnekėjau neseniai su savo draugėmis, viena laukėsi, kita tuokėsi. Pasijaučiau neadekvati. Grįžau namo, juokais klausiu – kur mano žiedas? Ir išvis, pasipiršai man prieš 6 metus, nebegalioja. 

Aš neįnoringa moteris, viską galiu nusipirkti pati.

Man reikia buvimo kartu, galėjimo pasiklysti kartu džiunglėse“, – apie santykius su sužadėtiniu kalba žinoma moteris.

O ar norėtų Jazzu kada nors sūpuoti vaikelį? „Mes su Donatu šnekėjomės apie vaikus, jis sakė, kad norėjo su manimi vaikų jau pirmais metais. O man kažkaip nėra skirtumo, negaliu pasakyti, ar norėčiau būti mama, nes nežinau, ką tai reiškia. 

Išsigryninau frazę, kad noriu vaikų turėti ne nuo Donato, o su juo. Mūsų vaikai būtų gražūs ir geri, nes aš mus tokiais laikau. Mama save tikrai įsivaizduoju, bet kol nenešioju rankose, sudėtinga apie tai šnekėti“, – tikina atlikėja.

Justės Arlauskaitės gyvenimas, kaip sako ji pati – tarsi filmas. Kada nors atlikėja sako parašysianti knygą. R. Šakalytei Justė atsivėrė ir apie itin sunkų laikotarpį.  

„Žmonės mano duobes sieja su vyrais, nors iš tiesų jų nebuvo tiek daug. Beveik visiems jiems esu dėkinga už tam tikras savo patirtis. 

Esu labai prieraišus žmogus, man skyrybos kiekvieną kartą yra košmaras, bet didžiausias košmaras buvo kai dukart praradau balsą.

Tada iš tikrųjų norėjau mirti. 

Aš gyvenau tokį pasiutusį gyvenimą, kad stebuklas, jog aš gyva. Grauždavau save, kad kažko nepadariau, vietoj to apsilankiau vakarėlyje.

Dabar žiūriu atgal ir galvoju, kaip gerai, kad toks etapas buvo. 

Supratau, kad net mano empatija turi ribas. Anksčiau taškydavau save į visas puses, dabar supratau, kad reikia brėžti ribas“, – pasakoja J. Arlauskaitė.

„Meilių pas mane buvo pora – tikrai stiprių, jų niekada nepamiršiu. Mane meilė buvo labai sugriovusi, ir labai jauną.

Bet jeigu kalbant apie meilę, kuri neša lengvumą ir laimę, negalvojau, kad ją patirsiu. Lygiai kaip ir galvojau, kad nepatirsiu tokio skausmo“, – svarsto Justė Arlauskaitė-Jazzu.