Jamesas Webbas: NASA kosminis teleskopas pristatė įspūdingas nuotraukas

Antradienį šios ir kitos nuotraukos buvo pristatytos pasauliui, pažymint Džeimso Vebbo observatorijos pasirengimą pradėti mokslinius tyrimus. Pastaruosius šešis mėnesius nuo paleidimo įrenginys buvo bandomas.

Tikimasi, kad "Webb" bus garsiojo "Hubble" teleskopo įpėdinis ir bent artimiausius 20 metų taps atradimų lyderis.

Naujoji observatorija yra bendras JAV, Europos ir Kanados kosmoso agentūrų projektas, kuriam vadovauja NASA.

Webb buvo specialiai pritaikytas stebėti dangų infraraudonojoje šviesoje, t. y. ilgesnių bangos ilgių šviesoje, nei gali apčiuopti mūsų akys.

Dėl to jis galės pažvelgti giliau į Visatą nei jo pirmtakas, todėl galės aptikti įvykius, vykusius dar seniau - daugiau nei prieš 13,5 mlrd. metų.

Astronomai taip pat naudosis pažangesnėmis technologijomis, kad ištirtų mūsų Mėlynojo kelio galaktikos planetų atmosferas, tikėdamiesi, kad bus galima aptikti gyvybės požymių.

Prof. Gillian Wright, Didžiosios Britanijos mokslininkė, viena iš pagrindinių vieno iš keturių Webb infraraudonųjų spindulių prietaisų tyrėjų, sakė, kad pirmoji nuotraukų partija buvo tik pradžia to, kas bus padaryta vėliau.

"Kaskart, kai į dangų žvelgi naujai, pamatai dalykų, kurių nesitikėjai."

Tai, kad šie nauji duomenys yra tokie geri, tokios geros kokybės, kad jie gauti vos per kelias stebėjimų valandas - tai byloja, kad atradimai tiesiog sėdi ten ir laukia, kol bus atrasti", - "BBC News" sakė Jungtinės Karalystės Astronomijos technologijų centro direktorius.

Carina Nebula

"Carina" , ūkas, buvo klasikinis "Hubble" teleskopo - "Webb" pirmtako - taikinys, nors šioje "Webb" versijoje matome visai kitokį vaizdą. "Carina" yra vienas didžiausių ir ryškiausių dangaus ūkų, esantis maždaug už 7600 šviesmečių nuo Žemės. Šie kosminiai ūkai yra tarsi žvaigždžių lopšiai.

Tai didžiuliai dujų ir dulkių debesys, kuriuose formuojasi naujos žvaigždės. Tik šioje Webb nuotraukoje matome ne tik žvaigždes - mūsų akis traukia visos tos dujos ir dulkės. Astronomai čia kalba apie "kosminį rifą" arba "kosminę uolą" - tarsi plačią ribą tarp dulkių apatinėje dalyje ir dujų viršutinėje dalyje. Vienas iš svarbiausių Webbo mokslinių tikslų - ištirti, kaip formuojasi žvaigždės, o "Carina" yra puiki vieta tai daryti.

SMACS 0723

SMACS 0723 yra didžiulis galaktikų telkinys. Astronomai jį vadina "gravitaciniu lęšiu", nes telkinio masė išlenkia ir padidina daug toliau esančių objektų šviesą. Visur, kur matote į raudoną lanką panašią struktūrą - tai kažkas - galaktika - toli tolumoje ir toli į praeitį.

Kai kurių iš šių lankų šviesa mus pasiekė per 13 mlrd. metų. Ir štai kas šiek tiek keista - kai kurie iš tų lankų abiejose nuotraukos pusėse iš tikrųjų yra tas pats objektas. Jų šviesa per SMACS 0723 buvo išlenkta ne vienu kampu.

 Pietinis žiedas (The Southern Ring)

Tokias versijas matėte brošiūrose su nuostabiais "Hubble" vaizdais. Pietinis žiedas, arba "Aštuonių sprogimų" migla, yra milžiniška besiplečianti dujų ir dulkių sfera, kurią apšvietė centre esanti mirštanti žvaigždė. Žvaigždėms senstant, keičiasi jų energijos gamybos būdas ir jos išmeta savo išorinius sluoksnius.

Kai žvaigždė vėl tampa labai karšta, ji vėl įkaitina visą medžiagą, kurią anksčiau išmetė. Pietinis žiedas yra beveik pusės šviesmečio skersmens ir nuo Žemės nutolęs apie 2 000 šviesmečių. Tokio tipo struktūra vadinama "planetine miglele", tačiau iš tikrųjų ji neturi nieko bendra su planetomis.

Stephano kvintetas (Stephan's Quintet)

Maždaug už 290 milijonų šviesmečių nuo mūsų nutolęs Stefano kvintetas yra Pegaso žvaigždyne. Jis išsiskiria tuo, kad yra pirmoji atrasta kompaktiška galaktikų grupė. Keturios iš penkių galaktikų, priklausančių kvintetui, yra įsitraukusios į kosminį šokį, kurio metu nuolat vyksta artimi susitikimai.

Iš pirmo žvilgsnio ši Webb nuotrauka nelabai skiriasi nuo Hubble versijos, tačiau naujojo teleskopo infraraudonųjų spindulių jautrumas leis astronomams išryškinti skirtingus bruožus. Tai ir buvo didžioji viltis, kad Webbas dirbs kartu su Hubble'u.

Jie turi skirtingas stipriąsias puses, o galimybė juos palyginti ir sugretinti suteiks mokslininkams naują tyrimų dimensiją.