Istorijos laiko dūžiai: garsiausi pasikėsinimai į politikus

67 metų Šindzo Abė mirė 2022 m. liepos 8-osios rytą Naros prefektūros ligoninėje.

Politikas į ją buvo atgabentas su šautinėmis žaizdomis po pasikėsinimo. Š.Abei, sakančiam kalbą vienam iš kandidatų į parlamento Aukštuosius rūmus paremti, buvo dukart šauta į nugarą.

Kulkos pataikė į plaučius ir širdį, jo išgelbėti nepavyko.

Policija iškart sulaikė žudiką.

Pasirodė, kad jis - 41 metų buvęs karinio jūrų laivyno jūreivis Jamagamis Tecuja.

Jis šaudė iš savadarbio šratinio šautuvo. Pasak žudiko, jam nepatiko Š.Abės politika ir jo elgesys.

Japonijoje ginklų laikymo tvarka yra labai griežta, ir, nors pasikėsinimai į politikus šioje šalyje nėra retenybė, bet nuo karo pabaigos šis yra pirmasis toks reikšmingas.

Primename, kad Š.Abė premjero pareigų atsisakė prieš 2 metus dėl sveikatos būklės: paūmėjo jį kamavęs opinis kolitas.

Iki to laiko jis šias pareigas ėjo dukart: pirmąjį kartą metus, 2006-2007 m., antrąjį kartą - 8 metus, nuo 2012 m. iki 2020-ųjų.

Taip ilgai valdžioje Japonijoje niekas nėra išsilaikęs. Jo ekonominė politika net gavo atskirą pavadinimą - abenomika.

Pabandykime prisiminti garsiausius mėginimus pakeisti pasaulio istoriją - sėkmingus ir nelabai.

Apie tai, kas vyko iki XIX a. vidurio, nesigilinkime - keisti valdžią fiziškai ją pašalinant tada buvo įprasta. Greičiau galima nusistebėti valdovu, kuris paliko šį pasaulį natūraliai.

Iš garsiausių nužudymų verta paminėti Gajų Julijų Cezarį, kuris buvo nudurtas 44 metais pr.m.e. kovo 15 d. Romoje. Sąmokslininkais tapo senatoriai, vadovaujami Gajaus Kasijaus Longino ir Marko Junijaus Bruto.

Abraomas Linkolnas (1809-1865), 16-asis JAV prezidentas

Abraomas Linkolnas (Abraham Lincoln) buvo perrinktas antrajai kadencijai ir 1865 m. sausio 31-ąją spėjo priimti JAV Konstitucijos pataisą, šalies teritorijoje uždraudžiančią vergiją.

O po kelių mėnesių, tų pačių metų balandžio 14-ąją, praėjus 5 dienoms po generolo R.Li (R.Lee) armijos kapituliacijos, į A.Linkolną per spektaklį Fordo teatre šovė pietiečių šalininkas, aktorius Džonas Vilksas Butas (John Wilkes Booth).

Liudytojai prisiminė, kad jis šaltakraujiškai sulaukė juokingiausios scenos tikėdamasis, jog kvatojimas užgoš šūvių garsą. Kulka prezidentui pataikė į galvą.

16-asis Amerikos prezidentas išgyveno iki ryto.

Jis mirė 1865 m. balandžio 15 d.

Jo žudikas pasislėpė, ir po kelių savaičių buvo nušautas jį sulaikant.

Umbertas I (1844-1900), antrasis suvienytos Italijos karalius

Į Italijos karalių buvo kėsinamasi atkakliai. Radikalams nepatiko jo politinis kursas, todėl jie nusprendė imtis kraštutinių priemonių.

Pirmąjį pasikėsinimą į monarchą įvykdė anarchistas Džovanis Pasanantė (Giovanni Passannante), nepraėjus nė metams po karaliaus įžengimo į sostą.

Dž.Pasanantė bandė valdovą nudurti, bet šis atrėmė smūgį kardu.

Teroristui grėsė mirties bausmė, tačiau mirties nuosprendis buvo pakeistas kalėjimu iki gyvos galvos.

Antrasis nesėkmingas anarchistų pasikėsinimas įvyko 1897 m. Trečiąjį kartą Umbertas buvo užpultas 1900 metais.

Šįsyk šūviai buvo tikslūs.

Trys kulkos pataikė į monarcho petį, plautį ir širdį. Šaulys buvo iškart suimtas ir nuteistas katorgos darbams iki gyvos galvos.

Katorgoje jis ir mirė, nepraėjus nė metams po nuosprendžio.

Francas Ferdinandas Habsburgas (1863-1914), Austrijos erchercogas, Austrijos ir Vengrijos sosto įpėdinis

Jo nužudymas sukėlė virtinę įvykių, dėl kurių prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas.

1914 m. birželio 28 d. erchercogas su žmona atvyko į Sarajevą.

Pakeliui į iškilmingą priėmimą rotušėje juos sveikino vietos gyventojai, tarp kurių buvo ir teroristų. Vienas iš jų į kortežą metė granatą, bet Francas Ferdinandas nenukentėjo.

Po iškilmingo priėmimo jis nusprendė ligoninėje aplankyti vietos gyventojus, nukentėjusius per pasikėsinimą.

Jį grįžtantį ir patykojo serbas gimnazistas Gavrilas Principas.

Teroristas septynis kartus iš pusantro metro šovė į Ferdinandą: viena kulka jam pataikė į miego arteriją, kita - žmonai į pilvą. Sutuoktinių išgelbėti nepavyko.

Dauguma sąmokslininkų buvo nuteisti mirti, o pats G.Principas su dar vienu teroristu - 20 metų kalėti.

Mirties 19-metis Gavrilas išvengė, nes nužudymo metu pagal vietos įstatymus jis dar buvo nepilnametis.

Mahatma Gandis (1869-1948), Indijos tautinio išsivadavimo judėjimo lyderis, nesmurtinio pasipriešinimo politinės taktikos pradininkas

Dėl Indijos nacionalinio išsivadavimo judėjimo ideologo ir lyderio gyvybės buvo baiminamasi pagrįstai.

Po pirmojo pasikėsinimo 1948 m. sausio 20-ąją Indijos vyriausybė reikalavo sustiprinti M.Gandžio (M.Gandhi) asmeninę apsaugą.

Bet 78 metų M.Gandis tam pasipriešino sakydamas: „Jeigu man yra lemta žūti nuo pamišėlio kulkos, aš tai padarysiu šypsodamasis."

Po 10 dienų taip ir nutiko.

Sausio 30-osios vakarą, baigęs darbą rengiant Konstitucijos projektą, M.Gandis išėjo į pievelę prie namų, norėdamas pasveikinti savo mokymo šalininkus.

Jie, kaip įprasta, bandė paliesti „tautos tėvo" kojas.

Tarp jų buvo ir Nathuramas Godzė (Nathuram Godse), kuris priėjo prie pat M.Gandžio ir triskart į jį šovė.

Mahatma mirė vietoje, spėjęs gestais parodyti žudikui, kad jam atleidžia.

Bet teismas neatleido.

Po metų N.Godzė buvo nuteistas mirties bausme, o kiti sąmokslo dalyviai - kalėti iki gyvos galvos.

Džonas Kenedis (1917-1963), 35-asis JAV prezidentas

Tai yra viena garsiausių politinių žmogžudysčių. 1963 m. lapkričio 22-ąją 46 metų Dž.Kenedis (J.Kennedy) su žmona Žaklina atvyko į Teksasą, į susitikimus su rinkėjais.

Iš oro uosto kortežas pasuko link prekybos centro, kuriame Dž.Kenedis turėjo sakyti kalbą.

Prezidentas kartu su Žaklina, Teksaso gubernatoriumi ir jo žmona važiavo atviru automobiliu, sveikindamas rinkėjus.

Kai mašina pasuko į aikštę, nuaidėjo trys šūviai. Viena kulka pataikė į prezidentą, antroji į gubernatorių (jis liko gyvas), 0 trečioji - vėl į Dž.Kenedį. Artimiausios ligoninės gydytojams liko tik konstatuoti valstybės vadovo mirtį.

Iš kur skriejo kulkos, buvo išsiaiškinta greitai - šaudyta iš netoliese esančio knygų sandėlio šeštojo aukšto.

Netrukus buvo sulaikytas Li Harvis Osvaldas (Lee Harvey Oswald), ant šautuvo, rasto nusikaltimo vietoje, buvo jo pirštų atspaudų.

Jis greitai buvo areštuotas, šauliui buvo pateiki kaltinimai, kuriuos jis neigė.

Byla nespėjo pasiekti teismo: po dviejų dienų, kai buvo ketinama L.Osvaldą gabenti į federalinį kalėjimą, jį nušovė naktinio klubo savininkas Džekas Rubis (Jack Ruby).

Oficialiai L.Osvaldo kaltė yra neįrodyta, didelė dalis JAV gyventojų Dž.Kenedžio nužudymą iki šiol laiko neatskleistu nusikaltimu.

Ulofas Palmė (1927-1986), Švedijos premjeras

1986 m. vasario 28-ąją ramioje ir tykioje Švedijoje, Stokholmo centre, buvo nušautas šalies ministras pirmininkas, Švedijos socialdemokratų partijos lyderis Ulofas Palmė (Olof Palme).

Politikas vėlai vakare su žmona Lisbet grįžo iš kino teatro.

Sankryžoje prie U.Palmės, kuris mėgo vaikštinėti be apsaugos, priėjo vyriškis, dukart iššovė į premjerą ir dingo.

U.Palmė mirė vietoje.

Šis nusikaltimas iki šiol yra neatskleistas.

Ichakas Rabinas (1922-1995), Izraelio ministras pirmininkas

1995 m. lapkričio 4 d. Izraelio ministras pirmininkas Ichakas Rabinas (Yitzhak Rabin) kalbėjo daugiatūkstantiniame mitinge Tel Avive.

Mitingui pasibaigus, I.Rabinas pasuko prie mašinos ir tą akimirką į jį buvo paleisti trys šūviai.

Po 40 minučių Izraelio premjeras ligoninėje mirė.

Į jį šaudęs ultradešinysis ekstremistas Igalis Amiras (Yigal Amir) pareiškė, kad gynė Izraelį nuo taikos susitarimų su palestiniečiais.

I.Amiras buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

Nepasisekę pasikėsinimai

Į Rusijos revoliucijos šauklį Vladimirą Leniną buvo kėsinamasi ne kartą, tačiau mirtis jį vis aplenkdavo.

Garsiausią pasikėsinimą 1918 m. rugpjūčio 30-ąją įvykdė Fani Kaplan.

Revoliucionierius buvo sunkiai sužeistas - viena kulka jam pataikė į kaklą, kita - į ranką. Vis dėlto V.Leninas išgyveno ir spalį grįžo prie politinės veiklos.

* * *

1944 m. liepos 20 d. po Adolfo Hitlerio stalu sprogo bomba.

Pats fiureris tuo metu buvo kitame kambario kampe.

Jis buvo kontūzytas, bet liko gyvas.

Į istoriją šis pasikėsinimas įėjo kaip „Liepos 20-osios sąmokslas" arba operacija „Valkirija".

Generolų sąmokslui vadovavo rezervinės armijos štabo viršininkas Klausas fon Štaufenbergas, (Claus von Stauffenberg), kuris planavo paimti valdžią ir pradėti derybas dėl paliaubų.

* * *

1969 m. sausio 22-ąją sovietų armijos jaunesnysis leitenantas Viktoras Iljinas apšaudė SSKP CK generalinio sekretoriaus Leonido Brežnevo, Maskvoje sutikinėjusio kosmonautus, kortežą.

Šaulys spėjo paleisti 8 kulkas, bet tikslo nepasiekė, nes supainiojo automobilius.

Kulkos suvarpė tą, kuriuo važiavo kosmonautai G.Beregovojus, A.Leonovas, A.Nikolajevas ir V.Tereškova.

Keli žmonės buvo sužeisti, vairuotojas žuvo.

* * *

1981 m. kovo 30 d. Vašingtone nestabilios psichikos Džonas Hinklis (John Hinckley) jaunesnysis šešis kartus šovė į JAV prezidentą Ronaldą Reiganą (Ronald Reagan).

Per pasikėsinimą prezidentas bei trys jo apsaugininkai buvo sužeisti.

Leonido Brežnevo laidotuvės

respublika.lt

Kremliaus atstovas spaudai Peskovas atskleidė, kaip Putinas saugomas nuo slogos ir peršalimo

Rusijos FSB operaciją išdavė per daug seksuali mergina

Ukrainos saugumo generolas: Rusija jau turi paskyrusi savo įpėdinį diktatoriui Lukašenkai

Rusijos opozicijos aktyvistė paaiškino, kodėl Putinas baiminasi Trečiojo pasaulinio karo