Iš apie karą Ukrainoje nedaugiažodžiaujančios Kristinos Orbakaitės – keistas gestas

Vasario pabaigoje Rusijai užpuolus Ukrainą, pasisakė nemažai Rusijos garsenybių. Karo veiksmus netiesiogiai sukritikavo aktorius Dmitrijus Nagijevas, aiškią poziciją išdėstė dainininkė Zemfira, legendinės grupės „Akvarium“ lyderis Borisas Grebenšikovas.

Palaikymą Ukrainai išreiškė ir garsioji Rusijos pora – dainininkė Ala Pugačiova ir Maksimas Galkinas. Po aštrių pasisakymų jie ir jų atžalos išvyko iš šalies.

Karo pradžioje trumpai pasisakė ir A.Pugačiovos duktė atlikėja Kristina Orbakaitė (50 m.). Vasario mėnesį instagrame ji pasidalijo nuotrauka, prie kurio brūkštelėjo: „Tik ramus dangus! Jokio karo!“.

Po kurio laiko pastebėta, kad šio įrašo K.Orbakaitės profilyje nebeliko.

Iki šiol prie kai kurių muzikantės nuotraukų nugula tik taikos balandžio simbolis. Kovo mėnesį moteris papuošė garsaus Rusijos mados ir gyvenimo būdo žurnalo „Domashnii očag“ (liet. „Namų židinys“) viršelį. Leidiniui duotame interviu dainininkė taip pat niekuo neužsiminė apie karą, pokalbis sukosi apie šeimyninį gyvenimą ir grožį.

Kaip pastebima K.Orbakaitės „Telegram“ paskyroje, ji Rusijoje ir toliau sėkmingai rengia koncertus. Vienas jų neseniai vyko Sankt Peterburge.

Buzovos kaime rasta masinė kapavietė

Netoli Buzovos, Kijevo srityje rasta masinė kapavietė su civiliais gyventojais.

Tarp Kijevo srities Kijevo-Svytošinsko rajono Mylimo ir Mrijos kaimų buvo sušaudyta apie 10 automobilių su žmonėmis, o Buzovoje rasta masinė kapavietė su civiliais.

Apie tai pranešė Dmitrovo bendruomenės vadovas Tarasas Didychas nacionalinės informacijos maratono eteryje, skelbia Unian.

„Bendruomenėje yra 14 kaimų, kai kurie iš jų buvo okupuoti. Dabar mes grįžtame į gyvenimą, tačiau okupacijos metu buvo „karštų“ vietų, žuvo daug civilių gyventojų. Tai Kijevo-Žytomyro greitkelis, ypač tarp Mylimo ir Mrijos kaimų, kur buvo apšaudyta apie dešimt automobilių su žmonėmis. Taip pat netoli Buzovos degalinės šiandien duobėje aptikome daugiau nei du šimtus civilių", – sakė jis.

Pasak T.Didycho, tų baisių įvykių liudininkai vis dar gyvi.

„Buvo ir stebinančių išgyvenimo faktų. Mūsų Dmitrovkos gyventojas važiavo automobiliu, o į jo automobilį šaudė rusų pajėgos, jie šaudė ir laukė, kol automobilis užsidegs... jam pavyko iš jos išsikapstyti, nuvykti į ambulatoriją... kulka buvo išimta, o jis po trijų dienų grįžo į darbą, dirbo su ekskavatorininku, atstatant vandens tiekimą į kaimą“, – pasakojo žemės savininkas.

Dabar bendruomenė vėl atgyja. Bendruomenės vadovas pridūrė, kad vietos tarnybos atkuria elektros ir dujų tiekimą ir šalina nuolaužas.

Luhansko srityje tęsiasi apšaudymai: kai kuriuose miestuose padėtis ypač sunki

Luhansko srityje tęsiamas apšaudymas, ypač sudėtinga padėtis Rubežnoje, Popasnoje, Lisičanske. Apie tai pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus per nacionalinių žinių maratoną.

„Apšaudymas vyksta nuolat, tikrai šaudoma iš visur, kaip ir anksčiau, naudojama aviacija. Daugiausia tai Rubežnoje, Popasnoje ir Gornajoje. Jie tiesiog nuolat dega, ten turbūt 70 proc. namų visiškai sunaikinta. Matome, kaip apšaudomas Lisičanskas, kaip iš Rusijos Federacijos pusės į Starobelską keliauja technika. Mes matome situaciją, mes ją kontroliuojame“, – sakė vadovas.

Pasak jo, po vakarykščio išpuolio Kramatorske evakuacijos vietos iš regiono neatskleidžiamos.

„Mes nesustojame, todėl evakuacija tęsiasi tuo pačiu metu“, – sakė jis.

S.Haidajus sakė, kad policijos patruliai dabar apeina vietas, kuriose žmonės pasislėpė, ir bando juos įtikinti išlipti ir važiuoti toliau.

„Mes pakeitėme išvykimo stotis, neįvardysiu, kurias. Tačiau evakuacija tęsiasi, ji nesustoja“, – sakė jis.

S. Haidajus pažymėjo, kad dėl nuolatinio apšaudymo sunku suskaičiuoti Luhansko srityje likusius žmones.

„Mūsų regione liko apie 30 proc. Iš maždaug 300 tūkstančių gyventojų, liko apie 100 tūkstančių. Tačiau evakuacija vyksta, kasdien šis skaičius, ačiū Dievui, mažėja“, – apibendrino regiono vadovas.

Įvyko trečiasis apsikeitimas kaliniais: buvo paleista 12 kariškių ir 14 civilių

Balandžio 9-tąją įvyko trečiasis apsikeitimas kaliniais: paleisti 12 kariškių ir 14 civilių.

Tai savo „Telegram“ kanale paskelbė ministro pirmininko pavaduotoja – laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Irina Vereshchuk.

„Prezidento Zelenskio įsakymu šiandien įvyko trečiasis apsikeitimas kaliniais. 12 mūsų karių grįžta namo, iš kurių viena yra karininkė“, – sakė ji. Vereščiuko teigimu, taip pat buvo paleista 14 civilių, iš jų 9 moterys.

„Iš viso paleisti 26 mūsų žmonės“, – patikslino ministrė.

Kaip Ukrainos naujienų agentūra pranešė anksčiau, balandžio 1 dieną įvyko Ukrainos ir Rusijos apsikeitimas karo belaisviais. Jis buvo surengtas po derybų prezidento Volodymyro Zelenskio įsakymu. Tarp paleistųjų buvo 15 moterų. Dabar kruopščiai dirbama su tolesnių mainų organizavimu.

Kijeve viešintis B. Johnsonas pažadėjo šarvuočių ir priešlaivinių raketų sistemų

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, viešėdamas Kyjivve, šeštadienį pažadėjo Ukrainai perduoti šarvuočių ir priešlaivinių raketų, pagyręs ukrainiečių kariuomenę už „didžiausią XXI amžiaus karinį žygdarbį“.

„Dėl ryžtingo prezidento [Volodymyro] Zelenskio vadovavimo ir nenugalimo Ukrainos žmonių didvyriškumo bei drąsos, [Vladimiro] Putino siaubingi tikslai žlunga“, – pareiškė jis po susitikimo su V. Zelenskiu, teigiama Downing gatvės pranešime.

B. Johnsonas pristatė papildomą karinę pagalbą – 120 šarvuočių ir naujų priešlaivinių raketų sistemų, „skirtą paremti Ukrainą šiuo svarbiu etapu, kol tęsiasi neteisėtas Rusijos puolimas“, sakoma pranešime.

Ši parama papildys JK penktadienį paskelbtą pagalbą, kurią sudaro papildomos priešlėktuvinės raketos „Starstreak“, dar 800 prieštankinių raketų, taip pat bepiločiai orlaiviai, skirtis „tiksliems smūgiams“ prieš rusų pajėgas.

Pasaulio galiūnėms surengus lėšų Ukrainai rinkimo akciją, B. Johnsonas taip pat pažadėjo papildomus 500 mln. eurų per Pasaulio banką.

B. Johnsonas pažymėjo, kad jam buvo „privilegija“ asmeniškai susitikti su Zelenskiu vizito metu, apie kurį Londonas iš anksto nepranešė.

„Ukraina paneigė prognozes ir atstūmė Rusijos pajėgas nuo Kyjivo prieigų, taip atlikdama didžiausią XXI amžiaus karinį žygdarbį“, – kalbėjo jis.

„Šiandien aiškiai pasakiau, kad Jungtinė Karalystė tvirtai stovi greta Ukrainos šioje tebesitęsiančioje kovoje ir esame pasirengę teikti pagalbą ilgą laiką“, – pridūrė jis.

V. Orbano spaudos sekretorius pranešė, kad Vengrijos premjeras smerkia karo nusikaltimus Bučoje

Vengrijos ministro pirmininko spaudos sekretorius Bertalanas Havasis pareiškė, kad Viktoras Orbanas smerkia žudynes Bučoje prie Kyjivo. Tai šeštadienį pranešė leidinys „Telex.hu“.

Pasak B. Havasio, Vengrija visiškai remia tarptautinį tyrimą, kurio tikslas – nustatyti kraujo praliejimo kaltininkus.

Anot spaudos sekretoriaus, V. Orbanas trečiadienį per spaudos konferenciją aiškiai pasakė, kad tai yra rusų pradėtas karas, jie užpuolė Ukrainą ir tai yra agresija.

„Tai bendra Europos Sąjungos pozicija, o Vengrija yra šios pozicijos dalis. Visi žiaurumai turi būti ištirti, civilius reikia ginti bet kokia kaina, o netinkamas elgesys su civiliais turi būti kuo griežčiausiai pasmerktas. Mes norime nepriklausomo ir nešališko tyrimo “, - teigė B. Havasis.

Kaip anksčiau šeštadienį pranešė Vokietijos leidinys „Bild“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, jog vienos iš ES šalių vyriausybės vadovas paprašė jį pateikti įrodymų, kad žudynės Bučoje nėra inscenizacija. Bet Ukrainos prezidentas atsisakė įvardyti šį politiką.

Pasak naujienų agentūros UNIAN, omenyje buvo turimas Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.

Rusijos kariuomenei užėmus Kyjivo priemiestį Bučą, ten buvo nužudyta šimtai civilių.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos darbuotojai toliau šalina griuvėsius Borodiankoje.

Įvykio vietoje dirba 237 gelbėtojai, 35 įrenginiai ir 70 savanorių.

Tarnyba pranešė, kad per paiešką rastas vieno žmogaus kūnas.

Rusijos pajėgos vėl smogė azoto rūgšties cisternai Luhansko srityje

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus pranešė, jog netoli Rubižnės, Luhansko srityje, rusijos pajėgos smogė azoto rūgšties cisternai.

„Vėl cheminė ataka. Netoli Rubižnės orkai vėl užpuolė azoto rūgšties cisterną, – pasakė jis.

S.Haidajus paragino vietos gyventojus nepalikti savo pastogių, o esančius patalpose – uždaryti duris ir langus.

Jis priminė, kad azoto rūgštis yra pavojinga įkvėpus, nurijus, patekusi ant odos ir į gleivinę.

„Rūgšties garai dirgina kvėpavimo takus. Lengvas apsinuodijimas sukelia bronchito požymius, lengvą bronchiolitą, galvos svaigimą, mieguistumą; sunkus apsinuodijimas – plaučių edemą. Dujokaukės naudojamos apsisaugoti nuo azoto rūgšties garų ir rūko. Paruoškite veido kaukes, sudrėkintas sodos tirpalu“, – pridūrė vadovas.

Jis teigė, kad azoto rūgštis, veikdama akis lokaliai, smarkiai pažeidžia jas ir sukelia stiprią ragenos ir junginės nekrozę, dėl kurios prarandamas regėjimas.

„Patekus azoto rūgšties į akis, plaukite jas tekančiu vandeniu 10-30 minučių. Patekus ant odos, pažeistą paviršių nuplaukite vandeniu, pridėję sodos ir muilo. Prarijus azoto rūgšties, reikia plauti skrandį dideliu kiekiu vandens“, – sakė S.Haidajus.

Pažymėtina, kad, kaip ir praėjusį kartą, meteorologijos tarnybų duomenimis, vėjas pučia pavojingus dūmus Rusijos link.

Ukraina „vis dar yra pasirengusi“ tęsti derybas su Maskva – V. Zelenskis

Ukraina „vis dar yra pasirengusi“ tęsti derybas su Maskva, kurios įstrigo po aptiktų žiaurumų Bučoje ir kitose vietovėse netoli Kyjivo faktų, šeštadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Ukraina visada kartojo esanti pasirengusi deryboms ir ieško būdų, kaip sustabdyti šį karą“, – kalbėjo V. Zelenskis spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo kartu su Bučoje apsilankiusiu Austrijos kancleriu Karlu Nehammeriu.

„Deja, tuo pat metu rytuose regime pasiruošimą svarbiems mūšiams, kurie, kai kurių nuomone, bus lemiami“, – teigė jis, turėdamas omenyje numatomą Rusijos puolimą.

„Esame pasirengę kovoti ir lygiagrečiai ieškoti, kaip užbaigti šį karą diplomatijos būdu“, – pridūrė V. Zelenskis.

Pastarąjį kartą Rusijos ir Ukrainos derybininkai asmeniškai susitiko kovo 29 dieną, o Ukrainos derybininkai, kaip teigiama, pareiškė esantys pasirengę patvirtinti neutralumo statusą mainais už saugumo garantijas iš trečiųjų šalių.

„Rytuose ir pietuose regime telkiant ginklus, įrangą ir karius, kurie rengiasi užimti dar dalį mūsų teritorijos“, – pažymėjo V. Zelenskis.

Bet kokių naujų naujos Rusijos puolimų baigtis priklausys „nuo kelių veiksnių“, teigė jis, įskaitant Ukrainos „jėgą, nuo to, kaip greitai mūsų partneriai aprūpina mus ginklais, ir nuo Rusijos lyderio [Vladimiro Putino] noro eiti toliau“.

JK premjeras B.Johnsonas Kijeve susitinka su Ukrainos prezidentu

Borisas Johnsonas atvyko į Kijevą susitikti su Volodymyru Zelenskiu, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Ukrainos ambasada Jungtinėje Karalystėje.

Prie susitikimo nuotraukos, kurioje matyti derybose dalyvaujantys politikai, parašyta: „Siurprizas“.

„Ministras Pirmininkas išvyko į Ukrainą asmeniškai susitikti su Prezidentu Zelenskiu, taip parodydamas solidarumą su Ukrainos žmonėmis“, – sakė JK atstovas spaudai.

„Jie aptars ilgalaikę Jungtinės Karalystės paramą Ukrainai, o premjeras išdėstys naują finansinės ir karinės pagalbos paketą.“

Užsienio šalių vadovai pradėjo vykti į Ukrainą siūlyti savo paramos.

Šį savaitgalį šalyje lankėsi Austrijos kancleris Karlas Nehammeris ir ES vadovė Ursula von der Leyen.

Ministrė: Vokietijoje padidėjo Rusijos kibernetinių atakų grėsmė

Vokietijoje padidėjo Rusijos kibernetinių atakų grėsmė. Tai šeštadienį paskelbtame interviu laikraščiui „Welt am Sonntag“ pareiškė VFR vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser.

„Galimų Rusijos kibernetinių atakų pavojaus lygis yra aukštas. Mes sugriežtinome visas valstybės apsaugos priemones“, - sakė žinybos vadovė, nepateikdama konkretesnių detalių.

Anot N. Faeser, karo veiksmai Ukrainoje – „didžiausia grėsmė taikai Europoje“. „Vidaus ir išorės saugumas yra visumos dalys“, - pabrėžė ministrė.

Rusija nuolat neigia turinti ką nors bendra su kibernetinėmis atakomis prieš Vakarų šalis.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Ukrainos ombudsmenė: iš okupuotų teritorijų į Rusiją deportuota 674 000 ukrainiečių

Mariupolio mero biuro duomenimis, Rusijos kariuomenė iš miesto prievarta išvežė 31 000 žmonių. Apie tai savo telegramoje pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinė Liudmyla Denysova.

Pasak L.Denisovos, Rusijos žiniasklaida citavo savo šaltinius Rusijos kariuomenėje, kurie teigė, kad į Rusiją deportuota 674 000 žmonių, iš kurių daugiau kaip 131 000 buvo vaikai. Vos prieš dieną buvo evakuota 15 tūkstančių Donecko ir Luhansko sričių gyventojų.

L.Denisovos teigimu, okupantai Mariupolyje masiškai skleidžia informaciją apie tai, kad miestiečiai turi išvykti į Rusiją, kur esą bus sudarytos palankios ir svetingos sąlygos.

„Kartu žmonės tikisi ilgų ir žeminančių filtravimo procedūrų – pirštų atspaudų ėmimo, įvairių dokumentų surašymo, apklausų. Filtravimo lygis nuolat didėja – jis taikomas visiems 18 metų ir vyresniems piliečiams, nepriklausomai nuo jų lyties. Tie žmonės, kurie nefiltruojami, išnyksta“, – rašoma ataskaitoje.

J. Bidenas padėkojo Slovakijai už oro erdvės gynybos sistemos perdavimą Ukrainai

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį padėkojo Slovakijai už sovietinės gamybos raketų „žemė–oras“ komplekso S-300 perdavimą su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai ir pridūrė, kad Vašingtonas perkels oro erdvės gynybos raketų „Patriot“ bateriją, kad užpildytų spragą.

„Noriu padėkoti Slovakijos vyriausybei už oro erdvės gynybos sistemos S-300 perdavimą Ukrainai, ko [ukrainiečių] prezidentas [Volodymyras] Zelenskis asmeniškai manęs prašė per mūsų pokalbius“, – sakoma J. Bideno pranešime.

„Jungtinės Valstijos skiria aukščiausią prioritetą pastangoms aprūpinti Ukrainą kritiškai svarbiais kariniais pajėgumais, kad ji galėtų apsiginti nuo Rusijos agresijos“, – pridūrė Baltųjų rūmų šeimininkas.

Anksčiau penktadienį Slovakijos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris pranešė apie jo šalies turėto S-300 komplekso perdavimą Ukrainai.

Premjeras pridūrė, kad šis žingsnis nereiškia Slovakijos įsitraukimo į karą su Rusija.

„Galiu patvirtinti, kad Slovakijos Respublika padovanojo Ukrainai oro erdvės gynybos sistemą S-300, atsižvelgdama į Ukrainos pagalbos prašymą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė E. Hegeris.

„Sistemos dovanojimas nereiškia, kad Slovakijos Respublika tapo ginkluoto konflikto Ukrainoje dalimi“, – nurodė jis.

E. Hegeris pridūrė, kad Slovakijos gynybos pajėgumus „artimiausiomis dienomis sustiprins papildoma raketų sistema iš mūsų sąjungininkių“.

Praėjusį mėnesį Bratislava pareiškė, kad perduos Ukrainai rusišką raketų „žemė–oras“ sistemą, tačiau tik su sąlyga, kad gaus tinkamą pakaitalą.

E. Hegeris sakė, kad Slovakija perduoda zenitinių raketų kompleksą „Ukrainai ir jos nekaltiems piliečiams tikėdama, kad ši sistema padės išgelbėti kuo daugiau nekaltų ukrainiečių gyvybių“.

JT: per parą iš Ukrainos į kaimynines šalis atvyko daugiau kaip 59 tūkst. pabėgėlių

Nuo Rusijos sukelto karo pradžios iš Ukrainos į kaimynines šalis jau atvyko daugiau kaip 4,4 mln. pabėgėlių. Per parą šis skaičius išaugo daugiau kaip 59 tūkst. Tai šeštadienį pranešė JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro agentūra (UNHCR).

Jos tinklalapyje paskelbtais duomenimis, nuo vasario 24 d. iki balandžio 8 d. Ukrainą palikusių pabėgėlių skaičius pasiekė 4 441 663. Per parą kaimyninių valstybių sienas kirto 59 348 žmonės.

Lenkija nuo vasario 24 d. priėmė 2 564 994 pabėgėlius ukrainiečius, Rumunija – 678 081, Vengrija – 413 888, Moldova – 406 611.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Čekijos ambasada planuoja grįžti į Kijevą

Čekijos diplomatai grįš į Kyjivą artimiausiu metu. Tai šeštadienį pranešė portalas „Novinky“, remdamasis Čekijos užsienio reikalų ministru Janu Lipavský`iu.

„Mes dedame pastangas, kad mūsų diplomatai grįžtų į Kyjivą, dabar intensyviai dirbame šiuo klausimu, tikimės, kad netrukus pavyks pasiekti šį tikslą. Mes norime suteikti Kyjivui diplomatinę paramą. Mes norime būti Ukrainos sostinėje“, - sakė žinybos vadovas.

Anot ministro, dabar mieste nebegresia tiesioginis pavojus, kaip kad buvo paskelbus nepaprastąją padėtį ir įvedus komendanto valandą.

J. Lipavský`is taip pat pažadėjo, kad Čekija padės pabėgėliams grįžti į Ukrainą, kai ten stabilizuosis situacija.

Čekijos ambasada Kyjive buvo uždaryta vasario 24-ąją, pirmąją Rusijos agresijos prieš Ukrainą dieną. Vėliau čekų diplomatai išvyko ir iš generalinio konsulato Lvive.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę paragino užsienio šalių diplomatus grįžti į Kyjivą.

V. Zelenskis pakomentavo galimą kovų eskalavimąsi Ukrainos pietryčiuose

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi kovoti ir kol kas yra nusiteikusi lygiagrečiam dialogui su Rusija.

Tai jis pasakė trumpame pranešime po susitikimo su Austrijos kancleriu Karlu Nehammeriu.

„Ukraina visada sakė, kad yra pasirengusi deryboms ir ieškos bet kokio būdo užbaigti karą. Tuo pat metu, deja, matome, kad rengiamasi svarbiam, kaip sakoma, lemiamam mūšiui mūsų valstybės rytuose. Man sunku pasakyti ir nenoriu prisiimti atsakomybės už prognozes. Galiu prisiimti atsakomybę už mūsų valstybės gynybą ir kovą, kurią nuolat demonstruojame“, – sakė Prezidentas.Pasak jo, Rytų ir Pietų Ukrainoje toliau tęsiamas okupacinės kariuomenės telkimas.

Rusijos pajėgos sutelkia daugybę karių, technikos ir ginkluotų žmonių, kurie „ketina užimti dar vieną mūsų teritorijos dalį“.

„Tai bus sunkus mūšis, mes tikime savo kova, tikime savo pergale. Todėl esame pasirengę kovoti ir tuo pačiu ieškoti tam tikrų diplomatiškų būdų, kurie galėtų sustabdyti šį karą. Kol kas taip pat kalbame apie lygiagretų dialogą“, – pridūrė jis.

Anksčiau šiandien prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksejus Arestovičius sakė, kad per ateinančias dvi savaites Donbase vyks įnirtingos kautynės, kurios nulems kito karo etapo likimą. Be to įsibrovėliai sustiprino savo pastangas Zaporožės ir Chersono kryptimis, pažymėjo jis.

Italijos ambasada ketina atnaujinti darbą Kijeve iškart po Velykų

Italijos ambasada ketina atnaujinti darbą Kijeve iškart po Velykų, praneša televizijos kanalas „Sky News“.

„Mes paskutiniai palikome Kyjivą ir grįšime į jį vieni pirmųjų“, - pareiškė žurnalistams Italijos užsienio reikalų ministras Luigis Di Maio.

Pasak jo, Italija ketina atnaujinti savo ambasados darbą Ukrainos sostinėje iškart po Velykų.

„Tuo pat metu mes turime stiprinti diplomatinį spaudimą Rusijai, kad būtų nutraukta ugnis“, - pabrėžė Italijos URM vadovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę paragino užsienio šalių diplomatus grįžti į Kyjivą.

Dar prieš prasidedant plataus masto Rusijos agresijai prieš Ukrainą kai kurios ambasados dėl saugumo persikėlė iš Kyjivo į Lvivą.

Austrijos kancleris K. Nehammeris atvyko į Kijevą

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris šeštadienį atvyko į Kijevą. Jis čia susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu ir Ukrainos sostinės meru Vitalijumi Kličko.

K. Nehammeris taip pat lankysis Bučoje. Rusijos kariuomenei užėmus šį miestą netoli Kijevo, ten buvo nužudyta šimtai civilių.

„Mano vizitas į Kijevą turi pademonstruoti mūsų solidarumą su Ukrainos žmonėmis“, – pareiškė Austrijos vyriausybės vadovas.

V. Zelenskis: Indija ir Kinija galėtų tapti Ukrainos saugumo garantais

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Indija ir Kinija galėtų papildyti Ukrainos saugumo garantų sąrašą.

„Mes dabar suinteresuoti turėti saugumo garantų. Mes siūlome Kinijai tapti saugumo garantu. Mes tai taip pat siūlome Turkijai“, – sakė jis interviu Indijos televizijos kanalui „Republic TV“. „Manau, kad Indija, jeigu norėtų, taip pat galėtų prisijungti prie saugumo garantų sąrašo, mes su malonumu ją pakviestume. Indija – labai galinga pasaulio valstybė“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.

V. Zelenskis dar sykį pareiškė esąs pasirengęs bet kada susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir apsvarstyti su juo visas temas.

Trečiadienį V. Zelenskis sakė esąs pasirengęs aptarti saugumo klausimus su Rusija po to, kai surengs susitikimą Ukrainos saugumo klausimais su šalimis, kurios sutiks tapti jo garantais. Tarp šių šalių prezidentas paminėjo JAV, Didžiąją Britaniją, Turkiją, Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją ir Izraelį.

Rusija apkaltino „YouTube“ blokuojant Valstybės Dūmos kanalą

Rusijos pareigūnai šeštadienį apkaltino vaizdo įrašų ir transliavimo platformą „YouTube“ blokuojant parlamento žemųjų rūmų kanalą ir perspėjo, kad bus imtasi atsakomųjų priemonių.

Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas sakė, kad amerikiečių bendrovė pažeidžia „Rusijos žmonių teises“, o Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad „YouTube“ nulėmė savo likimą“.

„Jungtinės Valstijos nori turėti informacijos sklaidos monopolį, – per platformą „Telegram“ parašė V. Volodinas. – Negalime to leisti.“

Naujienų agentūros AFP žurnalistai patvirtino, kad Valstybės Dūmos kanalas neprieinamas.

Anot Maskvos, kanalas „Duma-TV“ turi daugiau kaip 145 tūkst. prenumeratorių. Per jį skelbiami parlamento debatų vaizdo įrašai ir interviu su Rusijos įstatymų leidėjais.

Prognozės, kad Rusija gali blokuoti „YouTube“ savo teritorijoje, buvo skelbiamos jau kelias pastarąsias savaites, Maskvai suintensyvinus represijas prieš nepriklausomus informacijos šaltinius nuo vasario pabaigos, kai Kremlius pradėjo karinę invaziją kaimyninėje Ukrainoje.

Ketvirtadienį Rusijos valstybinė ryšių ir žiniasklaidos priežiūros agentūra „Roskomnadzor“ pranešė uždrausianti JAV interneto milžinei „Google“ reklamuoti savo paslaugas šalyje ir apkaltino jos valdomą „YouTube“ platinant „melagienas“ apie karą Ukrainoje.

Rusija uždarė virtinę nevalstybinės žiniasklaidos kanalų ir kitų informacijos šaltinių, todėl baiminamasi, kad netrukus gali ateiti „Google“ eilė.

„Roskomnadzor“ teigė, kad „YouTube“ įvykdė daug Rusijos įstatymų pažeidimų ir yra „viena pagrindinių platformų, platinančių melagienas apie specialiosios karinės operacijos Ukrainoje eigą, diskredituojant Rusijos ginkluotąsias pajėgas“.

Agentūra nurodė, kad imsis „poveikio priemonių“.

Be kita ko, šios priemonės apima „draudimą platinti „Google LLC“ ir jos informacijos šaltinių reklamą“.

Italijos kultūros ministras paragino skubiai įtraukti Odesą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą

Italijos kultūros ministras Dario Franceschinis paragino skubiai įtraukti Odesą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, kadangi šį Ukrainos miestą gali sugriauti Rusijos kariuomenė.

„Reikia veikti nedelsiant, kad Odesa būtų paskelbta UNESCO Pasaulio paveldo objektu. Odesa – nuostabus miestas, kurio istorija susijusi su Italija, o šiandien jam gresia sunaikinimas“, – pareiškė ministras, vaizdo ryšiu kalbėdamasis su Ukrainos uostamiesčio meru Henadijumi Truchanovu.

Anksčiau D. Franceschinis pareiškė, kad Italija padės atstatyti rusų subombarduotą teatrą Mariupolyje.

Rusijos jūrų pajėgos apšaudo Ukrainą raketomis

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija šeštadienį pranešė, kad Rusijos karo laivai leidžia sparnuotąsias raketas į Ukrainą, palaikydami Maskvos pajėgų karines operacijas rytiniame Donbaso regione ir aplink Mariupolio bei Mykolajivo miestus.

Ryte paskelbtame pranešime ministerija nurodė, kad Rusijos aviacija tikriausiai suaktyvins veiksmus Ukrainos pietuose ir rytuose, toliau teikdama paramą šioms operacijoms.

Ministerija pridūrė, kad Rusija stengiasi sukurti sausumos koridorių tarp 2014 metais jos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų kontroliuojamos Donecko srities dalies, bet šiuos užmojus „toliau žlugdo Ukrainos priešinimasis“.

Britų pareigūnai taip pat sakė, kad Rusija toliau atakuoja civilius ir kaip pavyzdį paminėjo penktadienį įvykdytą raketų smūgį rytinio Ukrainos miesto Kramatorsko traukinių stočiai, per kurį žuvo dešimtys žmonių.

V. Zelenskis: vienos iš ES šalių premjeras prašė įrodyti, kad skerdynės Bučoje nėra inscenizacija

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, jog vienos iš ES šalių vyriausybės vadovas paprašė jį pateikti įrodymų, kad žudynės Bučoje nėra inscenizacija, praneša Vokietijos leidinys „Bild“.

„Blogiausia, ką V. Zelenskis girdėjo pastarosiomis dienomis? Žinomas ES politikas norėjo gauti iš Ukrainos prezidento įrodymų, kad karo nusikaltimai Bučoje nebuvo inscenizacija! Tai Kremliaus retorika. „Bild“ žurnalistui Pauliui Ronzheimeriui paklausus, ar šis politikas yra ES šalies vyriausybės vadovas, V. Zelenskis aiškiai atsakė: „Taip“, – rašo laikraštis.

Bet Ukrainos prezidentas atsisakė įvardyti šį politiką.

Pasak naujienų agentūros UNIAN, omenyje turimas Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.

Rusijos kariuomenei užėmus Kyjivo priemiestį Bučą, ten buvo nužudyta šimtai civilių.

Po Rusijos išpuolio Kramatorsko stotyje Odesoje įvesta komendanto valanda

Pietinio Odesos miesto pareigūnai nusprendė įvesti komendanto valandą nuo šeštadienio 21 val. vietos laiku iki pirmadienio 6 val. ryto.

Socialiniame tinkle „Facebook“ uostamiesčio valdžia rašė, kad sprendimas priimtas „atsižvelgiant į įvykius Kramatorske“ ir galimo smūgio Odesoje grėsmę.

Komendanto valanda galioja Odesos miestui ir aplinkinei sričiai (regionui).

Rusijos okupantai Zaporožės regione pagrobė 106 asmenis

Nuo 2022 m. kovo 14 d. iki balandžio 9 d. Rusijos okupantai Zaporožės srityje pagrobė 106 asmenis, įskaitant 21 vietos savivaldos institucijų atstovą.

Apie tai pranešė Zaporožės srities karinė administracija.

2022 m. balandžio 9 d. duomenimis, Rusijos kariai į nelaisvę iš viso buvo paėmę 63 asmenis, 43 asmenys buvo paleisti. Iš 21 vietos savivaldos institucijų atstovų, kuriuos pagrobė Rusijos okupantai, 11 asmenų buvo paleisti.

„Rusijos kariai ir toliau laiko įkaitais šiuos vietos savivaldos institucijų atstovus: Dnieprorudnės meras Jevhenas Matviejevas, Melitopolio rajono tarybos vadovas Serhijus Pryima, Enerhodaro mero pirmasis pavaduotojas Ivanas Samoidiukas, Molochansko merė Iryna Lypka, Zaporožės rajono tarybos pavaduotojas Viktoras Dudka, Mychailivkos kaimo vadovas Volodymyras Rykunas ir kiti“, – pranešimą cituoja „Ukrinform“.

Per šį laikotarpį Rusijos okupantai taip pat pagrobė du žurnalistus. Vienas iš jų jau paleistas.

2022 m. balandžio 9 d. Zaporožės srities karinės administracijos atstovas spaudai Ivanas Arefjevas pranešė, kad Zaporožės srities Verchnij Tokmako kaime Rusijos kariai ieškojo namuose Ukrainos teritorinių pajėgų narių ir ginklų. Jie griovė namus, grasino vietos gyventojams, mušė vyrus ir vežė juos nežinoma kryptimi.

Kazachstano aktyvistai surengė mitingą prie Rusijos konsulato Almatoje ir buvo išnešti policijos

Rusijos kariai Ukrainoje nužudė mažiausiai 176 vaikus

2022 m. balandžio 9 d. duomenimis, dėl Rusijos ginkluotos agresijos Ukrainoje iš viso žuvo 176 vaikai.

Tai „Telegram“ kanale paskelbė Ukrainos generalinė prokuratūra.

Nuo Rusijos ginkluotos agresijos Ukrainoje nukentėjo daugiau kaip 500 vaikų. Dėl to 176 iš jų žuvo ir 324 buvo sužeisti.

Galutiniai duomenys nėra tikslūs, nes karo veiksmų zonose, laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose nuolat vyksta atitinkami darbai.

Kramatorske sustabdytas geležinkelio susisiekimas, evakuacija tęsiama kitose stotyse

Ukrainos geležinkelių operatorius pranešė, kad po Rusijos raketų smūgio šį rytą iš Kramatorsko stoties tebėra nutrauktas susisiekimas, tačiau civilių evakuacija tęsiama kitose Rytų Ukrainos stotyse.

Bendrovė nurodė, kad evakuacija bus tęsiama iš stočių Slovjanske ir Pokrovske Donecko srityje bei Novozolotarivkoje Luhansko srityje.

Šį rytą „Telegram“ paskelbtame pareiškime sakoma, kad „geležinkeliai nenutraukia užduoties nugabenti visus į saugią vietą“.

Į Ukrainą atvyko 35 parlamentarai iš 11 šalių

35 parlamentarai iš 11 šalių atvyko į Ukrainą, kad pademonstruotų savo solidarumą su ja ir padėtų jai atsilaikyti Kremliaus sukeltame nusikalstamame kare.

Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tai šeštadienį per bendrą su Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stafančuku spaudos konferenciją pareiškė Europos Parlamento narys, neformalaus susivienijimo „United for Ukraine“ vadovas Andrius Kubilius.

„Į Ukrainą atvyko 35 parlamentų nariai iš 11 šalių. Mus visus vienija noras padėti Ukrainai šiame kare, kuris yra nusikalstamas ir kurį galima apibūdinti kaip Kremliaus neonacizmo karą. Mes norime jums padėkoti, nes tai ne tik Ukrainos karas, iš tikrųjų tai mūsų karas, ir ukrainiečiai kovoja už viso pasaulio laisvę“, – pabrėžė A. Kubilius.

Jis patikino, jog neformaliam susivienijimui „United for Ukraine“ priklausantys parlamentarai dės visas pastangas, kad Ukrainai būtų tiekiama visų rūšių ginkluotė ir teikiama humanitarinė pagalba, o Rusijai taikomos griežtos sankcijos, įskaitant energetinį embargą.

Savo ruožtu R. Stefančukas informavo, kad parlamentarai apsilankys išvaduotuose Kijevo priemiesčiuose.

Susivienijimui „United for Ukraine“ priklauso daugiau kaip 150 parlamentarų iš 28 šalių.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios Rusija neteko daugiau kaip 19 tūkst. kareivių

Rusijos kariuomenė Ukrainoje nuo vasario 24 d. jau neteko apie 19,1 tūkst. žmonių. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį Rusijos kariuomenė neteko 705 tankų, 1 895 šarvuotųjų kovos mašinų, 335 artilerijos sistemų, 108 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 55 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 151 lėktuvo, 136 sraigtasparnių, 1 363 automobilių, 7 laivų, 112 dronų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Šeštadienį Ukrainoje susitarta dėl dešimties humanitarinių koridorių

Susitarta dėl dešimties humanitarinių koridorių, kuriais šeštadienį bus evakuojami žmonės iš apgultų Ukrainos dalių, pranešė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk.

Tarp planuojamų maršrutų yra ir būdas, kuriuo žmonės iš apgulties apimto Mariupolio miesto galės išvykti privačiu transportu, sakė ji.

Pasak I.Vereščuk, šis pranešimas paskelbtas praėjus dienai po to, kai humanitariniais koridoriais iš Ukrainos miestų buvo evakuoti apie 6 665 žmonės.

Tikintis Rusijos puolimo Ukrainos rytuose artimiausiomis dienomis ir savaitėmis, padaugėjo žmonių, bandančių bėgti į šalies vakarus.

Penktadienį Kramatorsko geležinkelio stotis, kurioje tūkstančiai žmonių bandė įlipti į traukinius ir išvykti į saugią vietą, nukentėjo nuo raketų smūgio, per kurį žuvo mažiausiai 50 žmonių.

Rusijos pajėgos atakavo Myrhorodą, pranešama apie sužeistuosius

Rusijos okupantai praėjusią naktį raketomis smogė į infrastruktūros objektą Myrhorodo mieste, Poltavos srityje. Preliminariais duomenimis, per išpuolį buvo sužeisti du žmonės.

Apie tai „Telegram“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Dmytro Luninas.

„Praėjusią naktį Rusijos okupantai vėl surengė raketinę ataką prieš infrastruktūrą Myrhorode. Padaryta didelė žala. Deja, du žmonės buvo sužeisti. Jiems teikiama visa reikiama pagalba“, – D.Lunino pranešimą cituoja „Ukrinform“.

Primenama, kad balandžio 2 d. Rusijos kariai apšaudė Myrhorodo aerodromą, apgadindami pakilimo taką ir infrastruktūrą.

Rusijos pajėgos vėl atakavo Severodonecką: dėl apšaudymo užsidegė daugiabutis

Rusijos kariai pradėjo dar vieną Luhansko srities Severodonecko miesto puolimą.

Apie tai regiono karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus pranešė „Telegram“ kanale paskelbtame pareiškime.

„Rusai šturmuoja Rubižnę ir Popasną, o kituose miestuose vykdo artilerijos smūgius į gyvenamuosius rajonus. Jie vėl apšaudė Severodonecko senuosius kvartalus – užsidegė daugiabutis namas. Aukų skaičius tikslinamas“, – rašoma pareiškime.

Regiono karinė administracija priminė, kad per praėjusią parą okupantai sunaikino 11 objektų, tarp jų aštuonis gyvenamuosius namus Severodonecke, Lysičanske, Kreminnoje ir Zolotėje.

Japonijos kompanija „Kyushu Electric Power“ šįmet atsisakys anglių iš Rusijos

Japonijos energetikos kompanija „Kyushu Electric Power“ ketina šįmet atsisakyti anglių iš Rusijos. Tai šeštadienį pranešė televizijos kanalas NHK.

Pastaraisiais metais kompanijos „Kyushu Electric Power“ Rusijoje perkamos anglys sudarė apie 7 proc. bendros apimties, reikalingos jos šiluminių elektrinių darbui. Kaip pranešama, bendrovei pavyko rasti alternatyvių tiekėjų.

Penktadienį ministras pirmininkas Fumio Kishida pareiškė, kad Japonija ketina laipsniškai riboti anglių importą iš Rusijos ir galiausiai jį uždrausti, taip mažindama priklausomybę nuo energijos išteklių iš Rusijos dėl jos agresijos prieš Ukrainą. 2021 metais anglys iš Rusijos sudarė apie 11 proc. šio kuro kiekio, Japonijos perkamo užsienyje.

Balandžio 7 d. Didžiojo septyneto (G7) šalių lyderiai pareiškė sieksią mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Įgyvendinant šiuos planus ketinama laipsniškai riboti rusiškų anglių importą ir jį uždrausti.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija: Rusijos oro antskrydžių skaičius pietų ir rytų Ukrainos regionuose tikriausiai didės

Nuspėjama, kad Rusijos oro pajėgų aktyvumas Ukrainos pietuose ir rytuose didės, teigiama naujausioje Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos atnaujintoje gynybos žvalgybos informacijoje.

Maskvos pajėgos toliau atakuoja Ukrainos civilius, pavyzdžiui, tuos, kurie žuvo per penktadienio raketų smūgį Kramatorsko geležinkelio stotyje, sakoma pranešime, kurį cituoja BBC.

Rusijos operacijos sutelktos į rytinį Donbaso regioną, teigia JK gynybos ministerija, taip pat į pietinius Mariupolio ir Nikolajevo miestus. Tačiau ministerija sako, kad Ukrainos pasipriešinimas vis dar blokuoja Rusijos tikslą sukurti sausumos jungtį tarp Krymo ir Donbaso regiono.

Šeštadienio rytą Donbaso regiono Luhansko gubernatorius paragino vykdyti daugiau evakuacijų.

Černobylio AE darbuotojai: „Vogėme iš rusų kurą, kad išvengtume katastrofos“

Buvusią Černobylio atominę elektrinę šiaurės Ukrainoje Rusijos pajėgos užėmė pirmąją invazijos dieną. Dabar ją vėl kontroliuoja Ukraina.

BBC žurnalistė Yogita Limaye, kuri buvo viena pirmųjų žurnalistų, apsilankiusių Černobylio atominės elektrinės teritrijoje po Rusijos karių pasitraukimo, kalbėjosi su elektrinės darbuotojais, kuriems prasidėjus okupacijai buvo leista tęsti darbą.

„Turėjome nuolat su jais derėtis ir labai stengtis jų neįžeisti, kad jie leistų mūsų darbuotojams tvarkyti objektą“, – sakė inžinierius Valerijus Semonovas.

Kai stočiai trims dienoms buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, V.Semonovas pasakojo, kad jis stengėsi rasti degalų, kad generatorius veiktų, ir net vogė juos iš okupantų rusų.

Rusija uždarė žmogaus teisių organizacijų „Amnesty International“ ir HRW vietos padalinius

Rusija penktadienį pranešė uždariusi žmogaus teisių organizacijų „Human Rights Watch“ (HRW) ir „Amnesty International“ vietos padalinius, dirbusius šalyje pastaruosius 30 metų.

Šis pranešimas buvo paskelbtas Rusijos karinės kampanijos prieš provakarietišką Ukrainą 44-ąją dieną. Šis puolimas jau nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių ir dar 11 mln. privertė palikti savo namus arba šalį, todėl Europoje išsivystė didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių krizė.

HRW Rusijoje dirbo 30 metų, o „Amnesty“ veikė nuo 1993-iųjų.

Iš viso 15 organizacijų buvo išbrauktos iš Rusijoje veikiančių tarptautinių organizacijų ir užsienio nevyriausybinių organizacijų registro dėl „dabar galiojančių Rusijos Federacijos įstatymų pažeidimų“, sakom Teisingumo ministerijos pranešime, kuriame daugiau detalių nepateikiama.

Rusija taip pat uždarė Carnegie fondo už tarptautinę taiką, Friedricho Naumanno laisvės fondo, Agos Khano fondo, Lenkų bendrijos ir kitų organizacijų vietos biurus.

HRW Europos ir Centrinės Azijos padalinio direktoriaus pavaduotojas Rachel Denber sakė, kad beveik neabejotina, kad šis žingsnis yra atsakas į organizacijos pranešimus apie brutalią Rusijos invaziją Ukrainoje.

„Rusijos vyriausybė jau labai aiškiai parodė, kad jai jokios naudos iš bet kokių faktų, susijusių su civilių apsauga Ukrainoje. Tai tėra dar vienas mažas to įrodymas“, – naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime rašo R. Denber.

R. Denber, kuri anksčiau vadovavo HRW biurui Maskvoje, sakė, kad „Human Rights Watch“ tęs darbą Rusijoje.

„HRW dirbo Rusijoje nuo sovietinių laikų, kai ji buvo uždara totalitarinė valstybė, – pridūrė ji. – Rasdavome būtų dokumentuoti žmogaus teisių pažeidimus anuomet ir toliau darysime tai ateityje.“

V. Zelenskis reikalauja griežto ir vieningo Vakarų atsako į Rusijos ataką Kramatorske

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad visi, prisidėję prie Rusijos išpuolio prieš Kramatorsko geležinkelio stotį, bus patraukti atsakomybėn.

„Tai dar vienas Rusijos karinis nusikaltimas, už kurį visi susiję asmenys bus patraukti atsakomybėn“, – sakė jis penktadienio vakariniame kreipimesi, pridurdamas, kad Rusijos valstybinė propaganda bandė dėl išpuolio apkaltinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.

„Tikimės ryžtingo, vieningo atsako į šį karo nusikaltimą“, – pridūrė jis.

V.Zelenskis patvirtino ankstesnius Donecko srities karinės administracijos vadovo pranešimus, kad per išpuolį žuvo mažiausiai 50 žmonių, įskaitant penkis vaikus.

„Kaip ir žudynės Bučoje bei daugelis kitų Rusijos karo nusikaltimų, raketų smūgis Kramatorske turi būti vienas iš kaltinimų tribunole, kuris būtinai įvyks“, – teigė jis.

Ukrainos prezidentas sakė, kad „visos pasaulio pastangos“ bus nukreiptos į tai, kad kiekviena kraupaus išpuolio minutė būtų nustatyta, „kas ką padarė, kas davė įsakymus, iš kur atskrido raketa, kas ją nešė, kas davė įsakymą ir kaip buvo koordinuojamas smūgis“.

„Atsakomybė yra neišvengiama“, – tikino jis.

Ukrainos kariai Donbase atrėmė septynias okupantų atakas

Vakar Donbase Ukrainos kariai atrėmė 7 priešo puolimus, sunaikino 9 tankus ir 12 technikos vienetų.

Apie tai balandžio 9 d. 06.00 val. operatyvinėje informacijoje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pažymima, kad Donecko ir Luhansko sričių teritorijoje Ukrainos gynėjai per praėjusią parą atrėmė 7 okupantų atakas, sunaikino 9 tankus, 7 šarvuočius ir 5 kitos Rusijos karinės technikos vienetus.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų grupuotė per praėjusią parą smogė keturiems oro taikiniams: dviem sraigtasparniams, vienam nepilotuojamam lėktuvui ir vienai sparnuotajai raketai. Informacija tikslinama.

Užpuolikai toliau vykdo pasirengimą puolimui Ukrainos rytuose, siekdami visiškai kontroliuoti Donecko ir Luhansko sričių teritorijas.

Voluinės kryptimi Rusijos pozicijos ir veiksmai nepasikeitė.

Polesės kryptimi okupantai nevykdė jokių aktyvių veiksmų. Atskiri daliniai, kurie buvo atitraukti iš Ukrainos teritorijos, ir toliau yra Baltarusijos Respublikos teritorijoje. Turimais duomenimis, siekdamas pergrupuoti karius, agresorius perkelia dalinius iš Rytų karinės apygardos 35-osios jungtinės armijos ir Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų 76-osios oro desantininkų divizijos į Belgorodo ir Voronežo sritis.

Seversko kryptimi okupantai baigia pergrupuoti pajėgas ir atkurti Centrinės karinės apygardos dalinių kovinį pajėgumą Briansko ir Kursko srityse, taip pat perkelia atskirus dalinius iš 41-osios jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos ir 90-osios tankų divizijos į Donecko ir Luhansko sričių teritoriją.

Slobožansko kryptimi Rusijos pajėgos tęsia intensyvų Charkovo miesto apšaudymą ir dalinį blokavimą. Stiprinamas elektroninės žvalgybos vykdymas. Belgorodo srities teritorijoje užpuolikai įkuria lauko stovyklas daliniams, kurie buvo perkelti iš kitų operatyvinių rajonų.

Iziumo kryptimi okupantai pradėjo puolimą Bražkovkos ir Suligovkos gyvenvietėse, tačiau nesėkmingai.

Donecko kryptimi Rusija tęsia puolamąsias operacijas. Pagrindinės pastangos sutelktos į tai, kad būtų perimtos Rubižnės, Nižnės, Popasnos ir Novobačmutivkos gyvenvietės ir visiškai kontroliuojamas Mariupolio miestas.

Južnobugsko kryptimi Rusija suintensyvino žvalgybą. Vykdė Marjansko, Novovoroncovkos, Novogrigorjevkos ir Ševčenkovo gyvenviečių artilerijos apšaudymą. Toliau vykdo raketų smūgius į Odesos srities gyvenvietes iš Krymo pusiasalio teritorijos.

Kaimanų Salos įšaldė 7,3 mlrd. dolerių aktyvų, susijusių su Rusija

Kaimanų Salų valdžia įšaldė daugiau kaip 7 mlrd. dolerių aktyvų, priklausančių Rusijos piliečiams, kuriems taikomos Didžiosios Britanijos sankcijos.

Tai pranešė portalas „Cayman Compass“, remdamasis Kaimanų Salų finansinės informacijos agentūra.

„Atsižvelgdamos į Rusijai paskelbtas sankcijas, Kaimanų Salos įšaldė 7,3 mlrd. dolerių vertės turtą ir lėšas. Kaimanų Salos taiko sankcijas, kurias įvedė Jungtinė Karalystė, ir priėmė daugiau kaip 800 sprendimų įšaldyti Rusijos fizinių ir juridinių asmenų lėšas ir turtą“, – sakoma pranešime.

Pažymima, kad Kaimanų Salų vyriausybė taip pat sudarė specialią darbo grupę, kuri koordinuos sankcijų, paskelbtų Rusija dėl agresijos prieš Ukrainą, taikymą. Joje dirbs gubernatoriaus, finansų sistemos, civilinės aviacijos ir jūrų transporto įstaigų atstovai. Grupė posėdžiaus kiekvieną savaitę.

Kaimanų Salos – Didžiosios Britanijos užjūrio teritorija Vest Indijoje, viena svarbiausių lengvatinio apmokestinimo zonų.

Austrijos kancleris išvyko vizito į Ukrainą

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris penktadienį išvyko į Kijevą, pranešė jo biuras, ir yra vienas pirmųjų Europos Sąjungos (ES) lyderių, kuris lankysis Ukrainoje, pasirodžius žudynių vaizdams iš Bučos.

K. Nehammerio vizitas vyks Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen penktadienį apsilankius Bučoje per kelionę į Ukrainą kartu su bloko diplomatijos vadovu Josepu Borrelliu.

Tikimasi, kad K. Nehammeris šeštadienį lankysis Bučoje prie Kijevo, teigiama jo biuro pranešime. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusijos karius įvykdžius žudynes mieste, tačiau Kremlius neigia bet kokią atsakomybę ir tvirtina, kad tai yra „klastotės“.

„Federalinis kancleris Karlas Nehammeris šį vakarą išvyko vizito į Ukrainą su delegacija ir žiniasklaidos atstovais“, – pranešė kanceliarija. Be apsilankymo Bučoje, K. Nehammeris planuoja susitikti su V. Zelenskiu, po to šeštadienį surengti spaudos konferenciją ir susitikimą su ministru pirmininku Denysu Šmygalu. Jis taip pat planuoja susitikti su Kijevo meru Vitalijumi Klyčko prieš vėliau šeštadienį grįždamas namo.

„Svarbu, kad, remiantis savo neutralumu, palaikytume Ukrainą tiek humanitariniu, tiek politiniu lygmenimis“, – sakoma K. Nehammerio pareiškime. „Tai, kas vyksta Ukrainoje, o ypač daugelyje Ukrainos miestų, yra baisus agresijos karas prieš civilius gyventojus“, – teigė jis. K. Nehammeris sakė, kad nepriklausomi ir tarptautiniai ekspertai turi nuodugniai ištirti „paaiškėjusius karo nusikaltimus“. „Už šiuos nusikaltimus atsakingi asmenys turi būti ir bus patraukti atsakomybėn“, – sakė jis.

Smurtas Bučos mieste, kur, valdžios teigimu, nužudyta šimtai žmonių, kai kurie rasti surištomis rankomis, tapo Rusijos okupacijos metu įvykdytų žiaurumų simboliu. Čekijos, Lenkijos ir Slovėnijos ministrai pirmininkai lankėsi Kijeve kovo 15 d., prieš Rusijos kariams pasitraukiant iš sostinės apylinkių, ir tai buvo pirmoji Europos Sąjungos lyderių kelionė nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną.

Pentagonas patvirtino, kad Kramatorsko geležinkelio stotį raketomis atakavo Rusija

Balandžio 8 d. prieš Kramatorsko geležinkelio stotį Donecko srityje surengtą raketų „Tochka-U“ ataką, per kurią žuvo daugiau kaip 50 žmonių, įvykdė Rusijos kariuomenė, nepaisant Rusijos vadovybės bandymų nusimesti bet kokią atsakomybę.

Tai uždarame pasitarime žurnalistams pareiškė aukštas JAV gynybos departamento pareigūnas, praneša „Ukrinform“.

„Akivaizdu, kad mes netikime rusų neigimu, kad jie nėra atsakingi [už raketų ataką]. Norėčiau pažymėti, kad iš pradžių jie tvirtino, jog smūgis buvo sėkmingas, ir tik tada, kai buvo gauta pranešimų apie civilių aukas, tai atšaukė“, – sakė pareigūnas.

Jis taip pat sakė, kad Rusijos kariuomenė Kramatorsko srityje ketina panaudoti Rusijos ginkluotųjų pajėgų 18-ąją motorizuotąją šaulių diviziją.

„Galime kalbėti konkrečiai apie vieną mums žinomą dalinį, 18-ąją motorizuotąją šaulių diviziją, jie perkeliami prie rytinių Ukrainos sienų. Tai nauja divizija, kuri buvo suformuota tik 2021 m., ją sudaro trys mechanizuotieji pėstininkų pulkai, taip pat šarvuočių pulkas. Ir, mūsų vertinimu, tikimasi, kad jie bus panaudoti rytų Ukrainoje, Kramatorsko srityje, vietovėje netoli tos geležinkelio stoties. Taigi, matome dalinių judėjimą ir didesnių pajėgų panaudojimą toje dalyje“, – sakė gynybos pareigūnas.

„Tai svarbus geležinkelio mazgas rytinėje Ukrainos dalyje, geležinkelio stotis. Ir ji yra labai strategiškai svarbioje vietoje. [...] Ir mes matėme, kaip jie šia ašine linija iš Iziumo išvažiuoja į pietus ir pietryčius, bandydami judėti giliau į Donbasą ir ten fiksuoti bei sulaikyti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Na, jei tai yra jūsų tikslas ir jūs pažvelgsite šiek tiek į pietus ir pamatysite Kramatorską, kur yra geležinkelio stotis“, – pridūrė jis.

Balandžio 8 d. Rusijos pajėgoms surengus raketinę ataką prieš Kramatorsko geležinkelio stotį, žuvo mažiausiai 52 žmonės ir 109 buvo sužeisti. Apšaudymo metu tūkstančiai žmonių laukė evakuacijos į saugesnius Ukrainos regionus.

Avdijivkoje per pastarąją parą Ruijos kariai nužudė 5 civilius gyventojus, įskaitant visą šeimą

Donecko srities mieste Avdijivkoje per pastarąją parą okupantai nužudė 5 civilius gyventojus, įskaitant visą šeimą, dar po vieną žmogų nuo jų rankos žuvo Mariupolyje ir Ugledare.

Apie tai savo „Facebook“ puslapyje pranešė Donecko srities karinės administracijos pirmininkas Pavelas Kirilenko.

„Avdijivkoje rusai nužudė 5 civilius gyventojus, įskaitant visą keturių asmenų šeimą. Dar vienas žmogus žuvo Ugledare. Be sužeistųjų Kramatorske, regione sužeisti dar 4 žmonės: 2 Avdivkoje, 1 Krasnogorovkoje ir 1 Ugledare. Dar reikia patikslinti informaciją apie 1 žuvusįjį ir 3 sužeistuosius Mariupolyje, tačiau tikslaus aukų skaičiaus Mariupolyje ir Volnovachoje kol kas neįmanoma nustatyti. Rusams neliko nieko žmogiško – ir pasaulis turėtų tai žinoti bei atitinkamai veikti“, – rašė jis.

Ukrainos žvalgyba: Rusijos kariai persigrupuoja prieš veržiantis į Charkovą

Pasak Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovo generolo majoro Kyrylo Budanovo, Rusijos kariuomenė persigrupuoja Ukrainos rytuose ir planuoja judėti link Charkovo miesto.

Tai jis pareiškė penktadienį duodamas interviu CNN.

„Jie persigrupuoja link [Ukrainos] miesto, vadinamo Iziumu, per Belgorodą. Jie juda per Belgorodą. Belgorode jie gauna papildomų pajėgų, kad kompensuotų savo nuostolius Ukrainoje. Pirmiausia jie planuoja judėti link Charkovo. Jie bandys užbaigti Mariupolio miestą ir tik po to galbūt bandys pradėti žygį Kijevo link“, – sakė K.Budanovas.

K.Budanovas paragino Ukrainos sąjungininkus suteikti „tikrai rimtą“ karinę paramą, kad padėtų Ukrainai atremti Rusijos puolimą. Jis sakė, kad reikia sunkiosios artilerijos, priešlėktuvinių raketų sistemų ir kovinių lėktuvų, kuriuos būtų galima panaudoti „prieš [Rusijos] sausumos pajėgas“.

„Ukrainai reikia tikrai rimtos paramos sunkiąja ginkluote, ir jos reikia ne rytoj, jos reikia šiandien“, – sakė jis.

K.Budanovas pridūrė, kad Ukrainoje išryškėjo Rusijos kariuomenės trūkumai. Pasak jo, Kijevo regione Rusijos kariuomenė „pralaimėjo“, o jos karinėms pastangoms trukdo logistika.

G7 šalys po karo padės Ukrainai atstatyti ligonines

Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija susitarė su Didžiojo septyneto šalių grupe (G7) dėl didesnės humanitarinės pagalbos Ukrainai, įskaitant pagalbą šalies sveikatos priežiūros sistemai po karo atstatyti.

Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos sveikatos apsaugos viceministras Oleksijus Jaremenko.

„Didžiojo septyneto šalys padės Ukrainai kurti sveikatos apsaugos sistemą po karo. Visų pirma kalbame apie medicinos įstaigų atkūrimą iš okupantų išlaisvintose teritorijose“, – O.Jaremenko cituoja „Ukrinform“.

Jis pažymėjo, kad dabar Ukrainos medicinos sistemai taip pat reikia pagalbos.

„Su kolegomis iš Didžiojo septyneto šalių sutarėme, kad pirmaujančios šalys padidins humanitarinę paramą Ukrainai, ypač kai kalbama apie gyvybiškai svarbių vaistų tiekimą. Mūsų medicinos sistemą sustiprins užsienio gydytojai, kurie dirbs su Ukrainos brigadomis ir teiks pagalbą nukentėjusiesiems“, – pridūrė jis.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, nuo visaverčių karo veiksmų Ukrainoje pradžios nukentėjo 291 ligoninė, 18 iš jų visiškai sugriauta. Apie 73 greitosios pagalbos automobiliai buvo apgadinti apšaudant, o dar 105 užgrobė okupantai.