Ironvytas – apie netikėtą Emilio Vėlyvio skambutį, naujus iššūkius ir kodėl blogą gangsterį vaidinti lengviau nei gerą kunigą
O visas skirtingas šias savo patirtis žinomas vyras galiausiai perkelia ir į filmavimo aikštelę. „Blogą gangsterį man suvaidinti lengviau nei gerą kunigą“, – šypteli Ironvytas ir kviečia pasakojimams apie jau šiandien, gruodžio 7-ąją, TV3 eteryje pasirodysiantį Emilio Vėlyvio serialą „Kas būtų, jeigu nebūtų mėnulio“.
Serialas pasakoja istoriją apie Balį (akt. Pijus Narijauskas) – provincijoje užaugusį specialiųjų karinių pajėgų būrio snaiperį (SOP’ą). Tarnybos Somalyje metu vaikinas nušalinamas dėl savo psichinės sveikatos, o grįžęs į Vilnių sužino ir savo diagnozę. Jam nustatomi socialinio elgesio sutrikimai su vyraujančiu Aspergerio sindromu. Negana to, visa tai tiesiogiai siejasi su mėnulio pilnatimi… Netrukus psichologė Baliui nusprendžia skirti terapinį gydymą, o taip pat primygtinai reikalauja užmegzti kuo artimesnį socialinį ryšį su aplinka. O kokius netikėtus įvykius tai paskatins, žiūrovai išvys jau nuo šio vakaro.
Pamatykite anonsą: https://bit.ly/3t4gGxQ
Netikėtas E. Vėlyvio skambutis virto į vaidmenis jo filmuose
Jau ne vieną vaidmenį E. Vėlyvio filmuose ar serialuose sukūręs Ironvytas, prisiminęs pažintį su garsiuoju režisieriumi, šypteli. Mat jo skambučio sulaukė tuomet, kai per žinias pasirodė naujiena, jog Ironvytui gali tekti sėsti į… teisiamųjų suolą.
„Tikriausiai ši nepatogi tiek jo, tiek mano patirtis, režisieriui davė kryptį, kad galiu suprasti tuos, kurie visa tai yra patyrę savo kailiu“, – pasakoja jis.
Sigio vaidmuo seriale „Kas būtų, jeigu nebūtų mėnulio“, Ironvytui vis dar yra vienas šviežiausių. Tiesa, nors su E. Vėlyviu jis buvo dirbęs jau ir iki tol, būtent šis vaidmuo jį nudžiugino labiausiai, mat pirmąkart buvo kur kas didesnis, nei įprastai.
„Gavęs pasiūlymą vaidinti, o vėliau – ir perskaitęs scenarijų, supratau, kad personažas, kurį turėsiu sukurti, nėra labai nutolęs nuo ankstesnių mano vaidmenų lietuviškame kine. Tačiau šįkart ėmiau galvoti, ką padaryti, kad galėčiau pateikti jį kitaip. Šioje vietoje man labai padėjo Emilis, nes jis visuomet puikiai žino, kaip nori matyti kiekvieną personažą. Sigio vaidmuo man labiausiai įsiminė tuo, jog kiekvienoje scenoje iš manęs buvo reikalaujama daugybės skirtingų emocijų. Mano kuriamo personažo pasaulis labai „važinėja“ – nuo nesusipratimo, pykčio, gailesčio ir visko kone vienu metu. Tai man tikrai tapo iššūkiu“, – pasakoja jis.
Daugelis aktorių, nors kartą dirbę su E. Vėlyviu, apie jo kuriamą atmosferą filmavimo aikštelėje visuomet atsiliepia tik geriausiais žodžiais. Tą patvirtina ir Ironvytas – režisieriaus kuriama atmosfera iš tiesų yra su niekuo nesulyginama.
„Emilio pasirinkti aktoriai būna išskirtiniai – skirtingų tipažų, skirtingos išvaizdos, charakterių. Tačiau visi mes turime ir vieną bendrą panašumą. Daugelis, su kuo dirbau jo filmavimų aikštelėje, esame tikri atlapaširdžiai – tokie, kaip ir pats Emilis. Nepriklausomai nuo to, kokius vaidiname tuomet, kai įsijungia kameros, iš tiesų esame kaip šeima. Už kadro tikrai esame kardinaliai kitokie“, – pasakoja V. Medineckas-Ironvytas.
Anot žinomo vyro, E. Vėlyvis visuomet labai rūpinasi savo aktoriais, juos palaiko ir jaučia jiems didžiulę pagarbą – to iš jo galėtų pasimokyti ir kiti šalies režisieriai.
„Emilis puikiai žino, ko nori iš kiekvieno personažo. Jis aktoriams duoda labai aiškias gaires, paaiškina kiekvieną sceną, atskleidžia, ką tuo metu turėtų jausti tavo personažas. Tai – didžiulis pliusas. Tačiau kartu reikia labai stengtis. Kai kuriose scenose dėl to būdavo labai sunku – daug teksto, specifinių frazių ir tiksli emocija, kurią turi perteikti. Žiūrėdamas į tavo kuriamą personažą kitapus kameros, Emilis nori juo patikėti“, – serialo užkulisiais dalijasi Ironvytas.
Blogą gangsterį suvaidinti lengviau nei gerą kunigą
Ne vienas yra pastebėjęs, kad V. Medineckas-Ironvytas dažniausiai kuria nusikaltėlius ar kitus piktadarius primenančius personažus. Vis dėlto pats aktorius įsitikinęs, kad jei ne jo paties sukaupta patirtis, personažų ekrane perteikti taip tikroviškai galbūt net ir nepavyktų.
„Mano gyvenimo patirtis Naujininkuose, kai augau laukiniais 90-aisiais, man labai padeda – savo aplinką gėriau kaip kempinė. Žinau, kaip ir kodėl elgiasi mano personažai, man nesunku į juos įsikūnyti. Aš nematau jų vien kaip blogiukų. Tuos žmones aš suprantu – puikiai suvokiu, kodėl jie elgiasi taip, kaip elgiasi. Žinoma, dabar mano aplinka kitokia – suprantu, kad kiekvienas turime pasirinkimą. Tačiau tuomet, kai filmavimo aikštelėje kuriama magija, grįžtu į anuos laikus, perimu gangsterių mimikas, kūno gestikuliaciją. Man į juos įsikūnyti įdomu, o kadangi šiuos personažus žinau, man nesunku juos įvairiai lankstyti“, – pasakoja jis.
Žinomas vyras šypteli – dėl šios priežasties sukurti kardinaliai kitokį vaidmenį, pavyzdžiui, gero kunigo, jam būtų kur kas sunkiau. Tačiau jis neslepia – ateityje mielai imtųsi vaidinti ir kiek labiau teigiamus personažus.
„Tačiau egzistuoja klišės ir stereotipai, kaip turi atrodyti geras, ir kaip turėtų atrodyti blogas žmogus. Kad ir kaip pats stengčiausi šiuos stereotipus laužyti – pavyzdžiui, būdamas „kačioku“ ir vaidinu, ir rašau tekstus, ir repuoju – daugelis ir toliau gyvena jais besiremdami. O filmuose šie stereotipai kartais net sustiprėja – tai žiūrovams padeda įtikėti tuo, ką mato“, – įsitikinęs aktorius.
Tiesa, tai visai nereiškia, kad kartais neprabunda Ironvyto sąžinės balsas – ar gerai, kad jo kuriami personažai tarsi pateisina nusikalstamumą, neatkreipia dėmesio į to sukeliamas problemas? Tokiais momentais Ironvytas ima svajoti apie galimybę vaidinti tokioje juostoje, kuri būtų skirta paaugliams, ir atskleistų žalingų įpročių keliamus pavojus.
„Menas – stipriausias ginklas ir geriausias kompasas, kuris nurodo, kur visuomenė turėtų eiti. Visi galime vaidinti labai unikalius, sakyti, kad daugelį idėjų sugalvojome patys. Bet iš tiesų neretai įkvėpimo gauname būtent iš meno. Pavyzdžiui, aš tikrai žinau, kad ir sportuoti pradėjau ne šiaip sau, o todėl, kad žiūrėjau filmus su Silvesteriu Stalone, Arnoldu Schwarzeneggeriu ar Jean Claude Van Damme’u. Tais laikais galvojau, kad būtent taip tikras vyras ir turi atrodyti. Esu įsitikinęs, kad kitos kartos iš kino perėmė kitus dalykus“, – sako Ironvytas.
O serialas „Kas būtų, jeigu nebūtų mėnulio“, anot Vytauto, atkreipia dėmesį ir į psichologinius sutrikimus turinčius žmones bei jų įsiliejimą į visuomenę.
„Mes turime apie tai kalbėti. Nežinau, kiek serialas padės tokius žmones suprasti, bet kad atkreips dėmesį, tai tikrai. O tai, kad seriale pagrindinio herojaus Aspergerio sutrikimas išreikštas stipriau, yra tiesiog Emilio braižas. Jis visuomet į viską labai įsigilina, nori parodyti visus momentus“, – sako jis.
Ironvyto ateityje – teatro scena
Ironvyto gausu visur, o ir etikečių, kurias būtų galima jam prikabinti, daugybė – nuo aktoriaus, „kačioko“, verslininko, reperio ar net tango šokėjo… Tačiau ką pats vyras atsako tuomet, kai žmonės paklausia, kas jis toks?
„Atsakau, kad tiesiog Ironvytas, o visa kita yra mano gyvenimo stilius. Manau, kad tiems žmonėms, kuriems labai patinka daryti vieną dalyką, labai pasisekė. Bet jei taip nėra, tuomet visuomet siūlau pasilikti daugiau laiko kitoms veikloms atrasti. Galbūt tai taps jūsų keliu į sėkmę, laimę“, – svarsto jis.
Būtent taip kiekvienoje skirtingoje savo veikloje skleidžiasi ir Ironvytas. Nenuostabu, kad dėl to didžiausią jaudulį jam kelia ne viena veikla, bet pats gyvenimas.
„Manau, kad tokiu būdu – besivaikydamas įvairiausių iššūkių – aš ieškau to jaudulio. Tai, kad neturėdamas jokios patirties žengiau į bokso ringą arba tango šokių aikštelę, gyvenimui suteikė pojūtį, kad bandyti iš tiesų galima viską. O ypač džiaugiuosi aktoryste, nes ji leidžia mano visą sukauptą patirtį išlieti ir filmavimo aikštelėje. Kartais vėliau tai perkeliu ir į muziką, tekstų rašymą“, – atskleidžia jis.
Ir nors Ironvytui veiklos tikrai nestinga, pastaruoju metu žinomas vyras ruošiasi priimti ir dar vieną iššūkį – vaidmenį teatre.
„Artimiausias iššūkis – režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklis „Išvarymas“, kuriame pakeisiu boksininką vaidinantį aktorių. Kai kadaise ėjau į bokso ringą, tą dariau tik dėl savęs, dėl įdomumo. O praėjus pusantrų metų, jau gaunu pasiūlymą boksininką suvaidinti teatre. Faktas, kad tą daryti man labai nedrąsu. Tačiau tuo pat metu jaučiuosi labai pagerbtas, kad sulaukiau tokio pasiūlymo, ir dar į tokį spektaklį. Jaudulys yra, bet iššūkius aš mėgstu“, – šypteli Ironvytas.
Serialas „Kas būtų, jeigu nebūtų mėnulio“ – nuo gruodžio 7 d., pirmadieniais-ketvirtadieniais, 21 val. per TV3!
Rašyti komentarą