Ingrida Kazlauskaitė – atvirai apie permainų kupinus metus ir meilę: atskleidė, kas padeda sunkiu gyvenimo momentu

„Tikrai gimtadienis nepasimeta kalėdiniame periode, tik dar labiau sustiprina švenčių efektą. Sveikinimų vis dar sulaukiu ir pavėluotų. Toks jausmas, kad tas mano gimtadienis dar tęsiasi“, – su šypsena atsako atlikėja.

Paklausus, kiek gimtadieniai pasikeitė nuo vaikystės, ji švelniai atsako, kad viena tradicija dar iki šiol išliko: visada namuose gimtadienį švenčia aukšta gaida.

„Per mano gimtadienį visada būdavom su šeima, mokykloje per mano gimtadienį ir žiburėliai buvo rengiami. Mes su šeima kadangi visada buvome muzikalūs, per šventes aktyviai dainuodavome. Man renginiai, koncertai, dainos iki šiol neatsiejami su gimimo diena. Šiemet teko į dienas išdalinti laiką draugams, šeimai ir koncertams.“

Metai kupini permainų

Kiekvienas naujas žingsnis, praverstas kalendoriaus lapas nepraeina be naujų potyrių – tą patvirtina ir pati pašnekovė. Šventės jai – ramybės metas, kuris neįsivaizduojamas be buvimo artimųjų rate.

„Tradicija mūsų šeimoje viena ir pagrindinė – kad ir kur bebūtume, turime visi kartu per šventes susėsti ir pamatyti vienas kitą. Man kalėdinis laikotarpis ir jo šventės teikia ramybės, pastovumo jausmą ir verčia susimąstyti, kas yra šeima ir mano namai“, – apmąsto ji.

O kaipgi artėjantys Naujieji metai?  

„Aš visada prieš savo gimtadienį, prieš Naujus susimąstau, kaip man praėjo metai. Tartum atsisuku atgal laiką, persvarstau, ką padariau blogai, kas nesisekė, kurios akimirkos buvo džiugios ir kaip mane jos paveikė. Šie metai buvo kupini permainų, buvo ir smagios, netikėtos veiklos, džiaugiuosi, kad galiu prisijungti prie naujos kūrybinės televizijos laidos komandos.

Tai man tikrai kelia džiugesį, malonumą – tai man medus sielai. Sutikau nemažai puikių, naujų žmonių ir tomis pažintimis labai džiaugiuosi ir jas vertinu. Aišku, labai liūdna, kad gyvenime atsirado ir juodesnių laikų – išmokau keletą pamokų, yra žmonių, su kuriais keliai išsiskyrė. Būna, kad žmonėms padedi, bet nesitiki, kad  gausi dūrį į nugarą. Bet gyvenimas nebūtų gyvenimas be to!“, – entuziazmo nestokoja ji.

I. Kazlauskaitė paatvirauja, kad gyvenimas negali būti vien tik baltas – pasitaiko ir juodų periodų, kurių nesinori patirti darkart. Tiesa, 2021-ieji privertė suprasti, kokių šaunių draugų yra aplink: „Supratau, kad labai myliu ir vertinu savo draugus, kurie visada mane globoja, saugo.“

„Metai buvo puikūs meilėje“

Nors ir atlikėja per daug apie savo širdies reikalus neatvirauja, pripažįsta, kad meilė jai gyvenime užima labai svarbią vietą.

„Aš savo asmeninį gyvenimą dažniau pasilieku sau. Neturiu ką slėpti, dėl to džiaugiuosi, bet meilei turiu savisaugos instinktą, nes dėl viešumo gali pabirti viskas. Aišku, šiemet patyriau ir atradimų, ir įsimylėjimų, ir nusivylimų, bet metai buvo puikūs meilėje ir mano gyvenime. Įsimylėti man labai patinka ir meilė man labai reikalinga.

Man meilės polėkis užaugina sparnus – kai ja daliniesi, augi kaip žmogus ir ja džiaugiesi, – šiltai pasakoja moteris. – Mažiau pasakoju, nes jaučiuosi atsakinga ir už kitą žmogų. Man atrodo, kad galima ir tyliai džiaugtis, mylėti, nesinori reklamuotis.“

Ji sako, kad paramos sunkiu metu visad gali ieškoti tarp artimųjų – jie myli net tada, kai bloga nuotaika, kai viduje negera. Tačiau ji pirmiausia siūlo nežvilgčioti į kitus žmones, o patiems dirbti su savimi.

„Man didžiausia atrama yra draugai ir artimieji. Nei vieno neišskirsiu – tik šeima visada paremia ir padeda, kad ir kokia nuotaika bebūtų. Būnam ir pavargę, sergantys, nelinksmi, bet artimieji visada myli. Per visus metus, patyrusi įvairių situacijų, dar kartą įsitikinau, kokių nuostabių draugų ratą šalia savęs turiu.

Emociškai, aišku, reikia ir pačiai sau padėti. Man tas ramstis yra muzika – jei man linksma, jei aš įsimylėjusi, jei man skauda – aš klausau muzikos. Man ji yra didžiausias vaistas visoms nuotaikoms!“ – juokiasi I. Kazlauskaitė.

Linki būti dėkingiems

Dainininkė sako, kad bėgant paskutinėms metų dienoms vertėtų kuo labiau sužiurti į gerąsias savybes ir gyventi šiuo momentu. Jei norime ką nors pasakyti – turėtume nelaukti.

„Artėjančiais metais visiems labai linkiu mylėti, branginti artimus, draugus, saugoti vieni kitus, kuo daugiau pasakyti gero žodžio, išklausyti. Mylėkime, mylėkime ir būkime mylimi! Skirkime kuo daugiau dėmesio čia ir dabar... Jei norėjome padėkoti ar atsiprašyti – nereikia laukti rytojaus. Jei nori padėkoti, ar pasakyti, kad myli – imi ir sakai, skambini. Tokiomis akimirkomis gimsta stebuklai. Būkime atlaidesni – matykime savo gerąsias puses ir už jas labiau dėkokime“, – linkėjimus dalija ji.