Į namus trumpam grįžusi Indrė Burlinskaitė prisipažino slepianti savo ligos diagnozę nuo vieno itin artimo žmogaus

„Šiandien jaučiuosi truputį silpnesnė. Bet nenoriu gulėti namuose lovoje, tai bandau bent truputį įsivažiuoti į savo rėžimą ir kažką smagaus paveikti. <...> Kėliausi anksti, važiavau pasidaryti kraujo tyrimo.

Turiu sekti rodiklius, kad jie nekristų. Jei pakris, reikės atstatinėti. Turiu save prižiūrėti. Po ilgo laiko pirmą kartą sėdau už automobilio vairo, šiandien esu super atsargi vairuotoja“, – kalbėjo Indrė.

Vakarop ji pasakojo, kad nuo savo močiutės kol kas slepia, jog serga sunkia liga.

„Dabar mes važiuojame aplankyti mano močiutės.

Nors jaučiuosi silpniau, užėjo noras visus aplankyti. Beje, mano močiutė nežino mano diagnozės, ji tik žurnale buvo paskaičiusi, kad guliu ligoninėje.

Pasakėm, kad ten darome tyrimus, bet kol kas, kiek įmanoma, gal pavyks išsaugoti šitą paslaptį.

Televizija pas močiutę šiuo metu atjungta, į parduotuvę eiti negalima. Tai važiuojam pasirodyti“, – pasakojo I. Burlinskaitė.

Tuo tarpu praėjusios savaitės pabaigoje moteris dalijosi artimiausiais gydymo planais.

„Šiandien paskutinė diena, kai nakvosiu ligoninėje, rytoj pagaliau važiuosiu į namus.

Labai labai laukiu, pasiilgau savo lovos. Aišku, viskas bus kitaip, nei buvo iki šiol, maistas bus kitoks.

Reiks labai saugoti savo imunitetą, labai teisingai valgyti. Nors chemoterapijos pirmasis kursas pasibaigė, bet gydymas tęsis nuolat, kasdien pilna vaistų, leidžiamų ir geriamų, po dviejų savaičių planuojamas antrasis chemoterapijos kursas.

O iki tol, tikiuosi, kad jausiuosi kaip šiandien. Nes pastarosiomis dienomis jaučiuosi žymiai sveikesnė“, – atskleidė I. Burlinskaitė.

Delfi primena, kad prieš kelias savaites į Kauno klinikas dėl vėžio diagnozės paguldyta nuomonės formuotoja Indrė Burlinskaitė jau pirmadienį išvyko namo. Tačiau prieš pat didžiąją kelionę ji nusprendė padėkoti visiems, kurie pastarąsias dvi savaites prisidėjo prie moters gydymo.

Savo padėka I. Burlinskaitė pasidalino asmeninėje „Instagram“ paskyroje.

„Ir dabar apie tikruosius gyvenimo herojus ir kas iš tiesų šiandien man yra tikrasis didvyris.

Kartais atsitinka gyvenime, kad kažkas tave paima ir supurto iki širdies gelmių ir tu daugybę dalykų pradedi vertinti ir matyti visiškai kitaip, nei anksčiau.

Tai iš tiesų man labai pasisekė, kad mano šiame sunkiame gyvenimo kelyje, kuriame dabar aš einu, atsirado bent trys žmonės, kuriuos iš visos širdies galiu pavadinti savo gyvenimo didvyriais.

Man gyvenimas išmetė ne kokias kortas, kas liečia ligos diagnozę, bet kaip ir kiekvienoje istorijoje, galima ir čia įžvelgti teigiamų dalykų. Ir iš tiesų man labai pasisekė, kad aš taip operatyviai gavau visus reikiamus tyrimus ir man buvo pradėtas gydymas.

Šiandien aš negalvoju apie tai, kodėl viskas uždelsta buvo, kodėl stadija ketvirta, galvoju apie vieną, kaip greičiau įveikti šitą ligą ir kaip ji daugiau niekada nebegrįžtų.

Patį didžiausią ačiū savo pagrindiniam daktarui, kuris mane gydo, kuris mane prižiūrėti, noriu pasakyti med. Dr. Domui Vaitiekui. Ačiū už jo profesionalumą, rūpestį ir už tai, kad jis iš visų jėgų kartu su manimi kovoja su šia liga.

Dar vienas herojus, kurio kitaip negaliu pavadinti, tai nuoširdų ačiū noriu tarti Kauno klinikų gydytojai pulmonologei Virginijai Kalinauskaitei Žukauskei.

Ji galėjo viską atidėti kitai dienai, bet kai pati sako, tai yra žmogiškumo reikalas. Ir aš kaip dabar prisimenu, kai Liudas mane atvežė tyrimams, aš ateinu pas ją į kabinetą, ji mato diagnozę ir susirūpinusi sako: „Indre, tavo situacija bloga ir tau reikės pakentėti ir skubiai atlikti visus reikiamus tyrimus“.

Tai pats didžiausias jai ačiū už jos palaikymą ir už tai, kad taip žaibiškai sureagavo į mano situaciją ir kad rūpinosi manimi iki pat šios dienos.

Ir patį nuoširdžiausią ir didžiausią ačiū noriu pasakyti savo Ingai Gugienei, kuri ne vienerius metus buvo mano grožio puoselėtoja, tai šitoje man sunkioje situacijoje ji tapo mano visapusiška gydytoja, daktarė, kuri būdama už šalies ribų, ir tą dieną, kai sužinojau diagnozę, ji buvo pats pirmas žmogus, kuri ištiesė man pagalbos ranką ir labai operatyviai padarė viską, kad manimi būtų kuo skubiau, greičiau pasirūpinta.

Todėl šitam žmogui jaučiu ypatingai didelį dėkingumą. Ir kaip vakar viena draugė pasakė, su šita moterimi gyvenimas tave suvedė be šiaip.

Aš guliu Kauno klinikų hematologijos skyriuje ir negaliu tuo pačiu nepasakyti nuoširdaus ačiū visam nuostabiam kolektyvui, prie kurio pripratau, todėl ačiū ir šiltą apkabinimą noriu nusiųsti Danguolei, kuri supras, už ką“, – dėkojo I. Burlinskaitė.

Delfi primena, kad apie skaudžią žinią sekėjams pranešė gegužės 10 d., o po poros dienų nuvyko į Kauno klinikas.

„Sveikinuosi su jumis iš Kauno klinikų. Guliu dabar tokioj nedidelėj palatėlėj, ką tik suleido man radioaktyvią medžiagą, laukiu, kada mane pasiims. Važiuosime daryti tyrimų.

Nieko čia tokio baisaus, nemalonaus manęs šiandien nelaukia, tai rami sau guliu. Šiandien nieko nebijau. Tik savijauta nei tokia, nei anokia, silpnoka tik. Jėgų trūksta, tai nekantriai laukiu, kada prasidės gydymas, kad ir koks sunkus jis bebūtų. Kuo greičiau jis prasidės, tuo greičiau pasibaigs“, – kalbėjo I. Burlinskaitė.

Kraujo vėžio diagnozę išgirdusi nuomonės formuotoja Indrė Burlinskaitė sulaukė didžiulio palaikymo. Jai žinutes rašė ne tik bičiuliai, kolegos, bet ir sekėjai.

„Man skaudu, kad negaliu atsakyti į kiekvieną žinutę ir padėkoti už tokį palaikymą. Jos skrenda sekundėmis. Jų tūkstančiai. Aš matau, kaip jūs be perstojo rašot ir rašot.

Nemoku žodžiais išsakyti, kiek man tai reiškia ir ką jaučiu. Atrodo, skausmas skyla į milijonus dalelyčių ir jo mažėja, o stiprybė – didėja. Tiesiog, nes jūs kartu!“, – dėkojo Indrė.