Kadagys

Gyvenimas pro langą: Verbų sekmadienis

(1)

201 - oji istorija, kovo 28, sekmadienis.

Verbų sekmadienis. Dairausi pro langą, įsivaizduodama, kad turiu pamatyti žmonių su verbų puokštelėmis. Veltui. Mūsų kvartale garbaus amžiaus asabų - vos viena kita. Taigi, Verbų sekmadienį nei masinių, nei po vieną "eitynių" nematau. Nei jaunuomenė, nei senuomenė į bažnyčias neplūsta. Nors kaip buvo pranešta - šventovių durys Velykmečiu bus atviros. Nors karantinas kaip ir griežtinamas. Labiau tarp savivaldybių - kad nesusimaišytų juodosios su raudonosiomis zonomis.



Su verbomis keliaujančių nematau. Užtat matau asabą, tempiančią tokį posunkį šiukšlių maišą. Bet link konteinerių, kurių dar keli visai neišmanūs tebestovi, neina. Kyla į kalniuką. Gal tame maiše visai ne šiukšlės, o kadagiai, kuriais pasidabins tikintieji, einantys į šventoves Verbų sekmadienį?  



Pats įspūdingiausias Verbų sekmadienis mane ištiko Vilniuje, studijų laikais. Vaikščioti į bažnyčią niekas neskatindavo. Atvirkščiai - nevisai tiesmukai, tokia kaip ir Ezopo kalba  daugmaž - nerekomenduotina. Beveik visi kurse buvome komsomolcai. O dar "mokėmės" ateizmo. Taip, taip buvo ir toks "kursas". To ateizmo  kaip ir biblija buvo Jono Ragausko knyga "Ite, Missa Est!" Turbūt, skaičiau. Bet visiškai nieko nepamenu. Gal reiktų susirasti? Tiesiog įdomu, kaip mus, dar visai nebrandžiomis smegenų pilkosiomis ląstelėmis, bandyta veikti.



Bendrabutis ne tik prieš Verbų sekmadienį, bet ir Velykoms ištuštėdavo. Bet ir taip savaitgaliams ištuštėdavo, nes kursiokai iš mažesnių miestelių ir kaimų išdundėdavo lašinių, dešrų parsivežti. Žinoma, būčiau norėjusi ir aš namo važiuoti. Bet - dar bestudijuodama jau dirbau redakcijose. Ne labai kilnius darbus - prie teletaipo, kuris tekstus stuksendavo ir per išeigines. ELTA, į kurią korektoriaus etatą pusiau dalintis buvo pakvietęs kursiokas, irgi liuosadienių kaip ir nebuvo.



Taigi tą įsiminusį Verbų sekmadienį Vilniuje turbūt turėjau plušti po pietų. Tai ryte patraukiau link Petro ir Povilo bažnyčios. Į ją plūdo minios, virš galvų iškėlusios Vilniaus krašto spalvingąsias verbas. Reginys pribloškė. Nes Klaipėdoje ar Gargždų, Plungės, kur gyveno tėvų giminės, bažnyčiose tokių spalvų neregėdavau. Verba būdavo ir tebėra kadagio šakelė. Nors tos Vilniaus krašto verbos, su retomis išimtimis, tikri meno kūriniai, bet man iki šiol mielesnės tos kadagio šakelės. Ir tas jų kvapas, kai prieš metus šventintas, degina prie bažnyčių laužuose. Aš jas kartą deginau "individualiai" - metalinėje kriauklėje. Žinoma, troboje paskraido šiek tiek suodžių, bet koks užburiantis kvapas joje pasklinda. Žymiai mielesnis, nei man svetimi indiškų smilkalų...



Kadangi sekmadienis - šventa diena, kažkaip netyčia širdin pasibeldė Dalai Lama. Nors ir budistas, bet jo mintys, manau, "subalansuotos" ir krikščionims:



"Mūsų namai vis didesni, o mūsų šeimos vis mažesnės.

Mes turime daugiau patogumų, bet mažiau laiko.

Vis daugiau mokslinių laipsnių, bet mažiau sveiko proto.

Daugiau žinių, bet mažiau gebėjimų blaiviai  spręsti.

Daugiau specialistų, dar daugiau problemų.

Daugiau vaistų, bet mažiau sveikatos.

Mes nuvykome iki Mėnulio ir atgal, bet mums sunku pereiti gatvę šnektelėti su nauju kaimynu.

Mes turime vis daugiau  kompiuterių, skirtų  saugoti ir kopijuoti informaciją, bet vis mažiau bendraujame tarpusavyje.

Mes laimėjom kiekybę, tačiau pralaimėjom kokybę.

Tai greito maisto, tačiau lėto įsisavinimo laikas.

Spartaus augimo, bet žemos moralės laikas.

Didelių pajamų, bet smulkmeniškų santykių laikas.

Tai laikas, kai tiek daug už lango ir beveik nieko kambaryje..."



Va, ties paskutiniu sakiniu sustojau ypač. Mes dar iš inercijos sakome: namuose - nė dvasios, kai civilizacijos išlepinti jau seniai kvaksi "nobody". Mes dar dvasios lyg ir pasigendame. Kai dauguma - tiktai kūno. O kas tas kūnas be dvasios ir sielos?



Verbų sekmadienis išaušo permainingai lyg ir saulėtas. Sako, - jeigu per verbas apniukę, Velykos būsiančios saulėtos. Kol kas sunku spręsti ir koks tas Verbų sekmadienis bus įdienojus, ir kokios tos Velykos...



Bet juk svarbiausia, kad saulė būtų mūsų viduje. Ko nuoširdžiausiai linkiu visiems, o ir sau. Osana.

Visas gyvenimo pro langą istorijas rasite čia.   

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder