Šįryt, visai netradiciškai pirmiausiai puolu ne prie lango, o atveriu balkono duris. Taip "užsidirbau", kad iš savo kamaros nebeišeinu nors valandėlei į lauką. Bent pakvėpuoti ne visai tyru oru išsliūkinau...
Netikiu savo akimis, o ir savo ausimis, nes aplink mane skraido... bitė ir kažkiek birzgia. Tarsi būčiau kokia geltona pienė, iš kurios norėtų pakapoti nektaro.
Hm, taip anksti jos jau sukilo? Taigi dar nelabai kas ir žydi su nektarais. Suku galvą - kas ir kaip?
Tik atradusi draugės įrašą "Bitės skraido aplink vaisvandenius... Keista - tokiu laiku dar jos miegodavo", - patikiu, kad ir mane aplankė tikrų tikriausia bitė. Nepuolu "gūglitis", skambinu aktorei, kuri jau kelerius metus yra užsiveisusi bityną. Kada tos btės sukrunta? - klausiu. "Jeigu šiltesnės dienos, pasitaiko, tai skraidyti gali pradėti net vasarį", - paaiškino.
Stojus šaltesnėms dienoms vėl atgula miegoti ir laukti šiltesnių dienų darbuotis. Tos pirmosios skraidančios bitės rūpinasi parnešti vandens periukams. Tai iš jų išsiris tos bitutės darbštuolės, kurios jau neš medų, - pavasarinį iš žydinčių pievų, vaismedžių žiedų. Ir vasarą siurbs nektarą iš visko, kas žydi, ir rudeniop.
O tos, kurios rūpinosi vandeniu pamainai, atlikusios šventą pareigą, pasimirs. Gal ir liūdna, bet toks pačios gamtos surėdytas sukasi bičių gyvenimo ratas. Su visomis hierarchijomis, tranais, motinėlėmis karalienėmis ir tomis dūzgiančiomis bitėmis darbininkėmis.
Ai, čia galėčiau pradėti aimanuoti dėl yrančių ir byrančių monarchijų, hierarchijų. Bet nerypausiu. Juk turim pavyzdžių, kai karališkųjų šeimų atžalų atžalėlės nori nusikratyti monarchus varžančių grandinių - etiketų, štibletų, kažkieno parašytų kalbų skaitymo, visokių ten labdarybės prievolių, kai prieš fotoblykstes turi rodyti nepriekaištingai baltus ir gražius dantis.
Dažnai, stebėdama kokias monarchines iškilmes, pagalvoju - negi per kelias valandas nekyla noras sriūbtelėti šalto vandens, o kad ir viskio ar absoliuto šlakelį? Kad bent kiek lengviau būtų stovimą priedermę atlikti.
Ne, stovi štyvi - etiketas neleidžia. O jeigu karališkųjų šeimų nariai sau tą leistų, paparaciams tai būtų tiesiog dovana dideliems honorarams. Tai ir stovi štyvi kaip kokius mietus prariję.
Bet juk yra Žemėje žmonių, kurie ir be mėlyno kraujo lašelio gyslose, oi, kaip trokšta monarchais karūnuotis. Kai kuriems kartais ir pavyksta. Na, čia jau iš istorijos reikalų ir veikalų.
...Šiandien drošiu skiepytis. Antrą kartą. Ir būsiu banda, kaip man aiškina visokie protuoliai, šviesuoliai, ekspertai, guru ir aiškiaregiai. Žodžiu, būsiu čipuotas runkelis.
Su tuo čipu tikriausiai pareis nauja baimė - neužkrėsti kitų. Dar iki tų čipų man šią tiesą kalė galvon. Kad ir paskiepyta nebandyčiau nosies iškišti iš savo trobos. Žiūrėsim, kai dugną dėsim.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą