Gyvenimas pro langą: Melagių dieną - tik tiesa

Galiu pasididžiuoti, kad kelis kartus pavyko: kai suraizgiau, sumaizgiau žinią apie grandiozinį roko koncertą Jono kalnelyje. Su fotografu bėgome žvalgytis - kiek žmonių susirinks? Susirinko, bet ne prūdais. Fotografas nufotkino su patikliaisiais. Bet tebebuvo popieriaus fotografijų era. Nuotraukos, žinoma, neturiu... Ką fotografavęs "asmeniniam albumui", geležinę taisyklę, suklijavęs ant popieriaus rulono "paklodės" įteikti per gimtadienius teturėjo tiktai šviesaus atminimo Albinas Stubra. Kiti dirbo tik laikraščiui reikalingus vaizdus.



Vykusiai, na, man taip atrodo, sumeluoti pavyko ir tuomet, kai jau buvo prasidėjęs tautos išsivaikščiojimas. Jau žinojome - Europoje yra pigių skrydžių lėktuvai, kurie beveik simbolinėmis kainomis nuskraidins, kur pageidauji. Tai ir surezgiau "reportažėlį" iš Palangos oro uosto, atseit, išbandžiusi maršrutą Palanga - Londonas. Oi, koks kilo ažiotažas. Redakcija nuo telefonų skambučių, atrodė, subyrės. Kolegos nelabai džiūgavo dėl tokio "koncerto". O aš tiesiog triumfavau - pavyko...



Dabar meluoti balandžio 1 - jokios motyvacijos. Vienokių ar kitokių pramanų medijose aptiksi beveik kožną dieną. O kitą - nieks neatsiprašo, kaip kadaise po balandžio 1-osios.



Nemeluosiu nei šiandien, nei ryt. Kaip nemelavau ir per abu karantinus, rašydama kaip ir karantininius dienoraščius "Gyvenimas pro langą". Tik tai, ką regiu, ką jaučiu arba - ką jaučia į mano akiratį "įsipaišę". Jokių pramanų. "Čysta" tiesa. Ji gali atrodyti ne visai "čysta" tiems, kurie galbūt mato ir jaučia visai kitaip.



Šiandien per radiją man dainavo Aistė Smilgevičiūtė. Dainavo "Strazdą". Dainavo visai taip pat, kaip 1999 m. "Eurovizijoje". Tuomet kunkuliavau aistromis, kaip žaidžiant kašę "Žalgiris" - CSK.



Klausantis tos dainos, sugrįžo eurovizinis vaizdelis - traputė figūrėlė didelėje didelėje scenoje. Ir taip nuvylusi 20 - oji vieta. Tuomet dar net neįsivaizdavau, kad "Eurovizijoje" papučia visai ne meniniški, o politiniai vėjai, kartais - net uraganai.



Kai pagaliau tai supratau, jau nebesiardžiau ir nebesiplėšiau marškinių ant krūtinės. Bet kiekvienais metais žybteli viltis - gal šiemet? Pernai irgi ji buvo įsižiebusi dėl "The Roop" pergalės. Karantinas. "The Roop" ir šiais metais. Žiūrėsim, kai dugną dėsim.



O ką šįryt regiu pro langą? Lietuvos šimtmečio mokyklos (na, tokia buvo intencija pradėti ją statyti ant kalnelio) gelžbetoninis karkasas beveik jau baigiamas "apklijuoti" raudonų plytų imitacijos plokštėmis. Vaizdelis primena sovietmečiu statytą "holyvudą" netoli nuo kelio į Tauralaukį. Tik jame gal buvo iš tiesų nežinau kokios kokybės, bet raudonos plytos naudojamos. Čia - tik jas imituojančios plokštės. Čia jau galėčiau pradėti zyzti. Bet nei zysiu, nei dūgsiu.



Nes reikia vis dėlto pagalvoti, kaip žodžiu, o ne raštu "prigauti" kokį prietelių ar prietelką. Kaip ne kaip - Melagių diena.