Gyvenimas pro langą: Kai 100 metų neprireikė

Jau kaip ir nebeprioritetinė. Užtat "prioritetinė" pagal amžių. Po pirmo skiepo gavau korčiukę, primenančią - tada ir tada, tokią ir tokią valandą atvykti skiepytis antrą kartą. Įsivaizduočiau, kad registruotis kaip ir nebereikia. Bet - ką gali žinoti, kai vis nugirstu apie vis pasitaikančius nesklandumus...

Vėl "krentu į memuarus". 2011 m., vos jiems stojus, sausio mėn. "Vakarų eksprese" svajojome, kaip Klaipėda atrodys po šimto metų. Kai kurie laikraščio skaitytojai iš tiesų svajojo. O aš "piešiau" vaizdus, kurie man pačiai atrodė apokaliptiniai. Šimto metų neprireikė - vos prieš dešimt metų "nupaišiau" beveik šiandieną...

Kai kuriomis "pranašystėmis" prasišoviau. Bet juk 100 metų dar nepraėjo...

Taigi "Nostr Dama" prieš 10 metų rašė(nepakeistas nė žodis) štai ką:
"Šiandieniniai Klaipėdos tiltai bus savaime sugriuvę ar nugriauti. Jų tiesiog nebereikės, nes nei pėsti, nei važiuoti miestelėnai gatvėse nepasirodys. Jie skraidys lengvų konstrukcijų aparatais. Niekas nebeis į paplūdimius ir nebepasiges jūros. Nes po šimto metų ji bus užteršta tiek, kad maudytis joje - tiesiog pražutis. Dangė bus užakusi. Tad skraidantys su aparatėliais žmonės dėvės respiratorius. Gyvenamoji vieta bus ir darbo vieta, į kurią tais pačiais kompiuteriais užsisakys visko, ko reikia egzistencijai. Klaipėdos gatvėmis bejudės tik robotai, kurie pagal žmonių komandas atliks tam tikrus darbus. Kinų, teatrų, bibliotekų nebus. Nes daugelis bijotų juose lankytis, vengdami užsikrėsti kokiais nors virusais. Laidotuvių ceremonijų nebebus, nes jau bus išrasti vaistai gyventi amžinai. Klaipėdos žmonėms sukti galvų dėl aprangos madų nebereikės, nes, atšilus klimatui šioje platumoje iki tropinių karščių, pakaks ir raiščių savo "belytybei" paslėpti.

Beje, gyvenimui nuolat "automatėjant", išnyks žmonių emocijos. Nei kas beverks, nei kas besijuoks. Klaipėda nebebus uostamiestis. Nes jau bus išrasti visai kiti krovinių gabenimo būdai. Klaipėdiečiai nebesiverš pamatyti kitų kraštų, nes jų oazių ir dykumų galės užsisakyti internetu. Ir tai plastmasiniu pavidalu bus pristatoma į bet kurią pageidaujamą vietą. Pinigai bus nunykę, nes už visas paslaugas bus atsiskaitoma virtualiais vienetais, kuriais bus atsilyginama ir už virtualų darbą."

Kažin, ar apie bitkoinus jau ką nors buvau girdėjusi? Kažin, ar dronai jau filmavo, fotografavo? Taip, prieš 10 metų lengvų konstrukcijų aparatais - parasparniais, skraidyklėmis entuziastai skraidė. Bet masiškai dar ne. Kol kas masiškai neskraido ir šiandien. Bet nieko negali žinoti, kas bus ryt ir poryt, kai su automobiliais nebėr kur apsisukti, tuo labiau - prisiparkuoti.

Kažin kur lengvų konstrukcijų skraidymo aparatus "įgaražinsime", kai jie taps judėjimo kaip ir norma? Ant dangoraižių stogų juk privalės būti sodai, o ne kokie garažai...

Ai, gal per toli nukeliavau į ateitį. Kažkada, belaukiant mistinėmis prognozėmis apipintų 2000 - ųjų, bendradarbis suburbuliavo kažką visai ne optimistiškai apie tą XXI a. Pamenu, ką, bet necituosiu...

...Tą XXI amžių su kompanija, kuri tiko, o ir dabar tinka į sūnus ir dukras, pasitikau Juodkrantėje. Kažkuriuo momentu poilsio namuose, kuriuos buvome išsinuomoję, dingo elektra. Pripumpuoti visokių "prognozių" apie dėl išsiderinusios elektronikos krisiančių lėktuvų, skęsiančių laivų, gal ir sprogsiančių pramonės gigantų, sunerimome: "prasideda" - kuris tylomis, o kuris ir šūksniais sunerimome. Po keliolikos minučių jau kvatojomės: dėl per didelio kiekio įjungtų virdulių, muzikos centro, viryklių tiesiog "išmušė kamščius". Kadangi kompanijoje buvo ne kokie mamytės sūneliai, o vyrai, išmanantys ne tik IT, bet ir buitį, ūkį, greitai viskas stojosi į savo vietas. Tie Naujieji, pasitinkant XXI amžių, buvo vieni įspūdingiausių. Nepaisant visokių apokaliptinių prognozių.

...Sinoptikų žadėtos saulės kol kas nėra. Termometras balkone rodo plius 5. Gražios dienos be baimių ir nerimų. Dažnai jų dėl įvairių priežasčių prisivarome ir patys.