Gyvenimas pro langą: Drąsa rizikuoti...

Nors mintis galima pakreipti kita linkme - greičiau žolė sužaliuos, o ir medeliai savo lapų pumpurėlius subrandins. Pavasaris su vos vos įžvelgiama, labiau nujaučiama žaluma man pats mieliausias. Juk kiekvienas turime savo mėgiamiausius metų laikus.  Amžinoje vasaroje, nors ją mėgstu irgi, gyventi tikrai negalėčiau... Kaip ir amžinoje žiemoje.    



"Jei, pasidarius testą, galima į M.A.M.A, tai Velykoms galima ir pas B.A.B.A",- pašmaikštavo vienas toks humoro nestokojantis kultūros skleidėjas. "Ir pas D.Ė.D.Ė ir pas T.E.T.A",- atitarė jam kitas kultūros skleidėjas. Šitame "duete" man nebebuvo ką veikti.



Nes balandžio pabaigoje viena proga noriu "tūso" kaip reikalas. O juk karantinas pratęstas iki gegužės pirmosios. O gegužės antrąją - Motinos diena. Manyčiau, mamytės "tūsų" su brandžiais sūnumis, dukromis, anūkų šutvėmis irgi išsiilgusios. Pagal "algoritmus" karantinas vėl bus pratęstas. Na, nesu baba Vanga, nei Nostradamus, anei Mikalda. Taip, bent kol kas, tik manau. Gink Dieve, neprognozuoju.



O dėl "tūso" balandžio pabaigoje esu labai susirūpinusi. Pirmiausiai dėl to, kad visa širdimi tų pasišėliojimų išsiilgusi. Ir pabuvimų su bičiuliais ne kokiuose zumų ar mobiliakų kvadratėliuose labai ištroškusi.



Skiepais ir dar dviem dozėmis "apsirūpnusių" tarp bičiulių nedaug. Persirgusių korone irgi nelabai "užderėjo". O šėlti tai noriu. Žinokit, M.A.M.A įkvėpė. Testuotis prieš tą "tūsą". Sakau be jokios ironijos. Na, kaip mumis "testavo" aparačiukais prieš įleisdami į elingo "gardą" žiūrėti "Skrajojančio olando" spektaklio. Galingo ir užburiančio. Lauke, kėdės - atitinkamais atstumais. Ir sėdime sau su morzaraiščiais.



Bet "tūsintis" su tais snukiaraiščiais nelabai išeitų. Išeitis - testuotis. Ir netgi pažymomis pasirūpinti. Kažin kiek mano bičiulių ir kolegų, klasiokų ir kursiokų, negausių giminaičių tam ryžtųsi? Ir apskritai - ar ryžtųsi šėlti išvis, kai, na, man taip atrodo, didžioji dauguma yra įstatymams ir punktams sakymų paklusnūs.



Mati tiuliuliu. Pašėlioti moku ir viena. Bet -  ne tas, kai šėlsti ir išsidirbinėji, dainuoji, šoki netgi groji būryje. Oi, kaip pasiilgau "tūsų".



Metus laiko nevėpsau tėliko. Visai nepasigendu. Bet va, - Puaro serialo pasiilgau. Tai vardan jo pasirūpinau pagaliau pasikeisti sugedusį televizoriaus priedėlį. Nes labai jau patinka Davydo Sušė vaidinamas personažas.



Dabar jau nebepamenu, kokiais kanalais parėjo informacija, kad D. Sušė protėviai, o gal net seneliai kilę nuo Klaipėdos pakraščių. Bandžiau aktorių pagauti į "Akvarelių" tinklus. Žinoma, per fb kanalus. O juose - gal dešimt jo profilių. Panašiai, kaip ir Arvydo Sabonio. Kai negali susigaudyti, kuris tikras, o kuris "feikinis". Parašiau žinutę D. Sušė profilyje, kuris man atrodė arčiau tiesos.



Gal koks aktoriaus vadybininkas ir atsakė. Bet mano profilio žinučių toks srautas su katytėmis, šuniukais ir gėlytėmis, kad galėjau ir pražiūrėti.



O laiškelį parašiusi pasaulyje žinomam aktoriui, savimi kiek didžiavausi - išdrįsau. Nesvarbu, kad rezultato nepasiekiau, bet bent išdrįsau. Kaip ir tie M.A.M.A organizatoriai. Skirtumas tas, kad juos užtąsys pačios įvairiausios instancijos ir tarnybos. Manęs dėl drąsos netąsė niekas...



Per radiją girdžiu: Vokietijoje testų (5 eurai  vienas) dėl koronės galima nusipirkti kiekvienoje vaistinėje. Ir išsitirti pačiam. Puolu į gūglę - gal jau ir pas mus? Nea. Tik klinikose, laboratorijose atliekami. Kai kur atsakymų laukti penkias - septynias dienas. Nors galima ir greičiau. Net staigiai įmanoma. Turbūt tais testais, pirktais Vokietijos vaistinėse... Bet - kainos už staigumą - oi, oi, oi...



...Tie testai, perkami kiekvienoje Vokietijos vaistinėje, tikrai įkvepia optimizmo. Įžiebia net viltį dėl "tūsų". Na, tiems, kurie jų labai pasiilgo...