Gražinos skiltis: Kai kenčia ir žmonės, ir gyvūnai

Kai kenčia ir žmonės, ir gyvūnai

Ponas Egidijus gyvena „Pakrantės“ soduose ties Purmaliais, vos keliolika metrų nuo magistralinio kelio Klaipėda-Kretinga. „Kiek kreipėmės į įvairias instancijas dėl triukšmą mažinančių atitvarų, jie reikalingi būtų ir gyvūnų migracijai pristabdyti. Mat sunkiasvoriai sunkvežimiai, “fūros„ kokiai stirnai įšokus į kelią, nespėja stabdyti.

Jau kelinta para niekas nepasijudina dėl nutrenkto šuns, nors pranešėme įvairioms tarnyboms“, - keliolikos „Pakrantės“ sodų gyventojų vardu į VE pagalbos kreipėsi p. Egidijus. Jie tikisi ne tik pažadų, bet ir realių darbų.

Kaip Abdula lietuvių kalbą gelbėjo

Ponas Linas viešai apreiškė: „X faktoriuje“ įvyko, manau, istorinis reikalas. Pagarba afganistaniečiui Abdulai, kuris vienintelis iš dalyvių dainavo lietuviškai. Tuo tarpu lietuviai dainavo angliškai. Dėl TV politikos, įvairių projektų seniai ruošiausi pareikšti nuomonę.

Sakykim, - ar ne keisti „Lietuvos balsas“ ir kiti dainuojamieji projektai, kur neskamba lietuviška daina, o susėdę progresyvūs mūsų popso liūtai ir pažangios katytės kultivuoja anglišką kultūrą. Ir ar ne keistas tokiu atveju ir pats jaunimas, kuris pasirenka kniaukti angliškai?

Mano nuomone, tai liudija beveik visišką savigarbos praradimą ir parsidavėliškumą. Iš čia gimsta ir panieka „kaimo kultūrai, tamsiems kaimiečiams“, nesupratimas, kas esame. Ir vis dejuojame, kad nieko neturime.

O štai Abdula paėmė gitarą ir parodė, kad turime. Šiek tiek gėda, kad patys to nematome, negirdime. O gal paprasčiau - nemokame vertinti. Prie komunistų taip pat vykdavo įvairūs konkursai, dainų festivaliai.

Tačiau niekam nė į galvą netvodavo traukti rusiškas (internacionalinės kalbos) dainas savo noru, to nedarė ir scenos profesionalai, nors tai buvo galimybė pasiekti platesnę auditoriją, išskyrus tuos atvejus, kai vykdavo į festivalius kitur, bet irgi ypač retai. Nieko neturiu prieš rusų, anglų ar kokią kitą kalbą. Mokėti kalbų yra gerai, bet įsivaizduokit Kernagį, Povilaitį, „Hiperbolę“, „Rondo“ savo repertuarą užpildant rusiškomis ar angliškomis dainomis. O dabar tokie tapome pažengę, kad tik afganistanietis gali gelbėti mūsų kalbą."

Kai per arti...

Ponia Dalia prisipažino: "Ne kartą pastebėjau, kad tik kartą ir vienintelį sutiktą žmogų, tarkim, traukinio kupė, supranti labiau ir atjauti labiau negu tą, kuris visada šalia. Marianne Fredikson rašo: „Man sunku sukurti tavo paveikslą.

Todėl, kad esi be galo arti, iš arti nematyti, ir aš negaliu tavęs matyti. Tikriausiai taip yra todėl, kad tą, kurį labiausiai mylim, mažiausiai pažįstam ir suprantam. Per arti...“ Ir p. Dalia pridūrė: „Įvertinti žmogų ar kokį reiškinį reikia atsitraukti. Įžvelgti reikalinga distancija.“ Mano suvokimu - tikrų tikriausia tiesa. Todėl tėvus iš esmės įvertinam tiktai tuomet, kai jie jau išėję...