Galvos skausmas ryte: kodėl taip atsitinka, į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir kaip jo atsikratyti
Galvos skausmą gali sukelti įvairios priežastys, kai kurių iš jų negalima pašalinti tabletėmis. Galvos skausmas gali atsirasti, jei esame dehidratuoti, o tai kartais gali būti per didelio alkoholio kiekio vartojimo ar net per ilgo buvimo saulėje pasekmė, vieni dažniausių galvos skausmo kaltininkų yra peršalimas, gripas ar net stresas.
Tačiau nuolatinis skausmas rytais gali signalizuoti apie rimtus sveikatos sutrikimus. Leidinys "The Sun" nurodė galvos skausmų rūšis, priežastis, būdus, kaip su jais susidoroti, ir kokiems simptomams reikia ypatingo dėmesio bei specialisto konsultacijos.
Galvos skausmų tipai
Ekspertų teigimu, yra apie 300 skirtingų galvos skausmo rūšių.
Rytiniai galvos skausmai paprastai prasideda tarp 4.00 ir 9.00 val. ir dažnai būna linkę sutrikdyti miegą ir net pažadinti mus.
Skausmas gali būti priskiriamas kelioms kategorijoms, todėl tai gali būti arba klasterinis galvos skausmas, arba įtampos galvos skausmas, arba net migrena.
Kiti rytinio galvos skausmo tipai gali būti paroksizminiai galvos skausmai ir su vaistais susiję galvos skausmai.
Tyrimai parodė, kad dauguma žmonių, kenčiančių nuo rytinių galvos skausmų, taip pat kenčia nuo miego sutrikimų.
Kodėl atsiranda galvos skausmas
Yra kelios priežastys, dėl kurių jums gali skaudėti galvą iš pat ryto.
Pamaininis darbas. Tyrimai parodė, kad galvos skausmą rytais gali sukelti cirkadinio ritmo sutrikimai, kai sutrinka natūralus biologinis organizmo laikrodis, pavyzdžiui, dėl pamaininio darbo.
Dėl neatitikimo tarp natūralaus biologinio laikrodžio ir laiko, kurį iš tikrųjų miegate, jums gali trūkti miego, todėl pabudus gali skaudėti galvą. Tai, taip pat alergenai miegamajame arba miegojimas labai šaltame kambaryje gali pabloginti jūsų miego kokybę.
Miego sutrikimai. Miegą ir nuotaiką kontroliuojanti smegenų dalis taip pat kontroliuoja skausmą, nuo kurio pabundate. Nemiga yra viena iš pagrindinių rytinės migrenos priežasčių.
Ši būklė gali trukdyti jums pakankamai pailsėti, nes neleidžia užmigti, kai bandote užmigti, pažadina, kai užmiegate, ir sukelia neramų miegą.
Kitos miego problemos, tokios kaip narkolepsija, lunatizmas, miegojimas su netinkama pagalve ir staigūs miego režimo pokyčiai, persimiegojimas ar miego praradimas, gali prisidėti prie galvos skausmų atsiradimo.
Rytiniai galvos skausmai taip pat yra pagrindinis įspėjamasis miego apnėjos požymis, apie kurį daugelis žmonių nežino.
Dėl šios būklės naktį susiaurėja kvėpavimo takai ir laikinai sustoja kvėpavimas. Apnėja sukelia galvos skausmus ir nuovargį kitą dieną, taip pat knarkimą naktį.
Psichinės ir fizinės sveikatos problemos. Depresija ir nerimas taip pat yra pagrindinės lėtinių rytinių galvos skausmų priežastys, nes jos persipina su nemiga.
Vaistai ir jų nutraukimas. Be to, vaistai, įskaitant aspiriną, ir vaistų nuo skausmo bei kofeino abstinencijos poveikis dažnai sukelia lėtinį galvos skausmą ir migreną.
Alkoholis. Nenuostabu, kad galvos skausmai yra ir piktnaudžiavimo alkoholiu pasekmė. Šiuo atveju gali padėti vaistai nuo skausmo, gausus gėrimas ir papildomas miegas.
Kaip atsikratyti galvos skausmo
Šaltas kompresas. Šaltas kompresas ant kaktos gali daryti stebuklus nuo migrenos. Į rankšluostį suvynioti ledo kubeliai, šaldytų žirnelių maišelis ar net šaltas dušas gali sumažinti skausmą. Palaikykite kompresą ant galvos 15 minučių, tada padarykite 15 minučių pertrauką.
Šildymo pagalvėlė. Nuo įtampos galvos skausmo ant kaklo arba pakaušio uždėkite šildomąjį pagalvėlę. Jei skauda sinusus, ant skaudamos vietos uždėkite šiltą audeklą. Taip pat gali padėti šiltas dušas.
Sumažinkite spaudimą galvai. Per daug įtemptų plaukų laikymas gali sukelti galvos skausmą. Šiuos išorinio suspaudimo galvos skausmus taip pat gali sukelti per ankšta kepurė, galvos juosta ar net akiniai. Kai kurie žmonės sako, kad jei galvos skausmo priežastis yra suspaudimas, jį pašalinus iš karto palengvės.
Pritemdykite šviesą. Ryškios arba mirgančios šviesos gali sukelti migreną. Jei esate linkę į migreną, dieną langus uždenkite storomis užuolaidomis, o lauke stenkitės nešioti akinius nuo saulės. Be to, prie kompiuterio galite pridėti ekranus nuo atspindžių.
Stenkitės per daug nekramtyti. Kramtant gumą ne tik skauda žandikaulį, bet ir gali skaudėti galvą. Tai pasakytina ne tik apie kramtomosios gumos kramtymą - tas pats pasakytina ir apie nagų, lūpų, skruostų vidinės pusės ar improvizuotų daiktų, pavyzdžiui, rašiklių, kramtymą.
Jei kenčiate nuo galvos skausmo, venkite traškaus ir lipnaus maisto ir būtinai valgykite mažais kąsneliais. Jei naktimis griežiate dantimis, paprašykite odontologo pagaminti jums burnos apsaugą, nes ji gali sumažinti rytinius galvos skausmus.
Gerkite kofeino. Nedideli kofeino kiekiai dažnai gali sumažinti galvos skausmą ir net sustiprinti be recepto parduodamų vaistų nuo skausmo poveikį. Tačiau per didelis kofeino kiekis gali sutrikdyti miegą ir sukelti įvairių tipų galvos skausmus. Šiuo atveju svarbiausia yra saikingumas.
Praktikuokite jogą. Nesvarbu, ar tai būtų tempimas, joga, meditacija, ar progresyvus raumenų atpalaidavimas, jei išmoksite atsipalaiduoti, kai jaučiate galvos skausmą, tai padės suvaldyti skausmą.
Apribokite alkoholio vartojimą. Alkoholis gali sukelti migreną maždaug trečdaliui žmonių, kurie dažnai kenčia galvos skausmus. Taip pat įrodyta, kad daugeliui žmonių jis gali sukelti įtampos ir klasterinius galvos skausmus.
Kada kreiptis į gydytoją
Kartais galvos skausmas gali būti rimtesnės ligos požymis, tačiau tai pasitaiko retai. Jei nuolat kenčiate galvos skausmus ir nesate tikri dėl jų priežasties, visada verta kreiptis į gydytoją, ypač jei juos lydi kiti simptomai.
Turėtumėte kreiptis į gydytoją, jei galvos skausmas:
- atsiranda dažniau nei įprastai;
- yra stipresni nei įprastai;
- galvos skausmas stiprėja arba nepagerėja tinkamai vartojant nereceptinius vaistus nuo skausmo;
- skausmas trukdo dirbti, miegoti ar dalyvauti įprastoje veikloje;
- kenčiate ir norėtumėte rasti gydymo būdų, kurie pagerintų jūsų gyvenimo kokybę.
Turėtumėte kreiptis į skubios pagalbos, jei kada nors pajutote galvos skausmą kartu su:
- sumišimu ar kalbos supratimo sutrikimais;
- alpimu;
- aukšta temperatūra, nuo 39C iki 40C;
- vienos kūno pusės tirpimas, silpnumas ar paralyžius;
- sustingę kaklo raumenys;
- regėjimo sutrikimai;
- kalbos sutrikimai;
- vaikščiojimo sutrikimai;
- pykinimas ar vėmimas (išskyrus atvejus, kai tai aiškiai susiję su gripu ar pagiriomis).
Rašyti komentarą