G. Rutkauskienė-Vasha – mane visuomenė „valgo“

– Ar sunku būti žinomu žmogumi?

– Labai geras klausimas. Būti žinomu žmogumi ne tik man, bet ir kitiems yra sunku. Aš įsivaizduoju, kaip sunku tiems, kurie yra dar žinomesni už mane, nes mane visuomenė „valgo“, bet jau kaip juos „valgo“.

Esu žinoma nuo gimimo, kadangi gimiau žinomoje šeimoje, tai man visa tai įprasta. Nekreipiu dėmesio į komentarus, neskaitau jų ir nesiveliu į diskusijas, nes gyvenime darau tai, kas man patinka, ir kitų žmonių nuomonė nelabai mane veikia.

Lietuvoje žmonės, kurie komentuoja kažką apie kitus, įsivaizduoja, kad jie gali lįsti į kito žmogaus gyvenimą, patarinėti, nuspręsti, kas jam yra geriausia, kur jis elgiasi gerai, o kur blogai. Lietuvių bruožas yra tas, kad jie nori sulįsti į kito žmogaus lovą.

Užsienyje, manau, taip nevyksta, nes ir šalys didesnės, ir žmonių tolerantiškumas kitoks, o pas mus žmonės yra labai išnaglėję. Žinoma, yra ir gerų, palaikančių žmonių, bet negatyvumo taip pat labai daug.

– O kaip išmokti nereaguoti į neigiamus komentarus?

– Buvo laikas paauglystės periodu, kai eidavau į mokyklą ir su manimi iš pavydo nebendraudavo, pašiepdavo ir pasityčiodavo. Dabar į tai žiūriu paviršutiniškai. Manau, kad žmonės, kurie komentuoja, neigiama prasme patarinėja arba „varo“, tai turi mažai veiklos gyvenime.

Galbūt jie nepasitiki savimi, galbūt yra nelaimingi ir bando išsilieti, nes tikiu, jog laimingas žmogus niekada nekomentuos apie kitą blogai ir tiesiog džiaugsis jo laime ir pasiekimais, kad ir kokie jie bebūtų.

– Kokia yra žinomumo kaina emocinei būsenai?

– Po realybės šou „Burbulas“ nebuvo nė karto, kad ateičiau į parduotuvę ir manęs neatpažintų. Kartais norisi tiesiog pasikeisti veidą, kad galėčiau ramiai gyventi, o kai jau reikia dėl darbo ar dėmesio, kuris man patinka, užsidėčiau tą veidą, kuris yra dabar.

Kenčia daug kas, ypač asmeninis gyvenimas, nes ne visiems patinka savo aplinkoje turėti žinomų žmonių, nes tokiu atveju ir jie būna viešai aptarinėjami. Nebent antra pusė – taip pat žinomas žmogus, tada jiems galbūt yra kitaip, bet paprastiems žmonėms su žinomu žmogumi būti kartu gana sudėtinga.

– Ar nesulauki komentarų, jog tavo karjerai turėjo įtakos tai, jog esi žinomos dainininkės dukra?

– Sulaukiu ir pritariu tam šimtu procentų. Mano likimas, matyt, toks, kad gimiau tokioje šeimoje ir esu dėkinga tam, kad tėvų dėka man viskas daug lengviau pasiekiama ir aš nuo mažų dienų žinau, kokia yra žinomo žmogaus duona.

– O kokia buvo tavo vaikystė?

– Vasaras praleisdavau sode su prosenele ir seneliais, nes mama koncertuodavo, nors dažnai pasiimdavo ir mane į koncertus. Matydavau visus užkulisius ir tokiu būdu susipažinau su kitais žinomais žmonėmis. Tai yra didelė nauda man, nes šiandien būdama jaunu žmogumi pažįstu daugelį vyresnio amžiaus atlikėjų, kurie yra mano autoritetai.

Labai gerai, kad man nereikia pažindintis, jie jau mane pažįsta, ir kiekvieną kartą juos susitikti būna labai smagu. Buvo laikas, kai sakiau, kad nenoriu dainuoti. Net savo laiptinėje ant sienų braižiau žodžius „Nenoriu dainuoti“, bet likau ten, kur turbūt ir turėjau būti.

– Ar mama tau duoda patarimų, kaip elgtis viešoje erdvėje?

– Mama anksčiau patarinėdavo, bet dabar sprendimus priimu pati. Būtų kvaila, jei mama beveik trisdešimties metų žmogui patarinėtų, su kuo kalbėti, o su kuo ne. Kadangi nuo mažens pažįstu pramogų pasaulio atstovus, tai žinau, su kuo reikėtų bendrauti, o ko reikėtų išvengti ir į kur reikėtų nesivelti.

– O kaip yra su muzika? Ar klausi mamos patarimų?

– Kiekvieną kartą, kai įrašinėju naują dainą, tariuosi su mama, nes ji yra geriausia mano draugė, tačiau turiu ir savo griežtą nuomonę. Visgi mano mama yra jau beveik dvidešimt metų vyresnė, tai mūsų supratimas yra šiek tiek kitoks, nors ji tikrai neatsilieka nuo naujovių ir bando į daug ką žiūrėti iš šiuolaikinės pusės. Mamos patarimų klausau visada, bet ne visada į tai atsižvelgiu.

– O ar yra patarimų, kuriuos planuoji duoti savo dukrai? Visgi ji yra dviejų žinomų žmonių atžala, ko gero, taip pat bus stebima visuomenės.

– Jau dabar yra stebima ir daug kas žino, kas yra jos mama. Aš manau, kad viskas vyksta savaime, manęs irgi niekas specialiai nemokė ir paskaitų nevedė. O pagrindinis dalykas, ką pakartosiu savo dukrai, tai tą patį, ką ir mano mama man sakė: „Niekada neskaityk komentarų ir neklausyk, ką šneka kiti pavydūs žmonės.“

– Ar nesusiduri su tuo, kad žmonės su tavimi nori bendrauti tik todėl, jog esi žinoma?

– Tikrai taip, yra taip buvę, galbūt pasitaiko ir šiandien tokių dalykų, bet aš išmokau atsirinkti ir labai greitai pastebiu, kada žmogus nori tik naudos. Kai rašo tik tuo atveju, jei nori gauti kažkur kvietimus ar dalyvauti ten, kur jiems būtų naudinga.

Anksčiau būdavo sudėtingiau tai atskirti. Paauglystėje pasitaikydavo dažniau tokių žmonių, nes nemokėjau atsirinkti ir nesupratau, kas yra kas, o dabar manęs taip lengvai neapgausi ir dabar esu tikrai atsirinkusi žmones, kurie su manimi bendrauja ne dėl to, jog esu žinoma.

– O kaip atsirinkai tikruosius draugus?

– Sudėtinga, nes žmonės šiais laikais labai gerai moka apsimesti, tai dažniausiai laikas parodo, kas yra tikri draugai, o kas ne.

– Įvardyk didžiausią kuriozą, įvykusį su tavo vadinamaisiais fanais.

– Pirmus mėnesius po realybės šou „Burbulas“, eidama „Akropolyje“, jaučiausi kaip megažvaigždė ne dėl to, kad susirgau žvaigždžių liga, o dėl to, kad kiekvienas paauglys norėjo su manimi nusifotografuoti.

Nesupratau, kas vyksta, nes, kai esi uždarytas tarp tų keturių sienų, tu nejauti, kad į tave žiūri beveik visa Lietuva. Neįtikėtina, kad tiek daug žmonių mus stebėjo ir mes buvome jiems įdomūs. Žinoma, buvo vasarą koncertai, daug gėlių gavau, bet čia natūralūs dalykai, kas būna ir paprastai ne tik po projekto.

– Ar manai, kad niekada nesirgai žvaigždžių liga?

– Man tikrai niekada nebuvo žvaigždžių ligos, dėl to esu rami. Dar vaikystėje girdėdavau, kai mano tėvai komentuodavo apie kitus kolegas, kurie jau, matyt, susirgo žvaigždžių liga, ir man tai būdavo labai baisu.

Aš analizuodavau, kaip tas žmogus elgiasi, ir pati sau to neleidžiu. Būna kartais, kad kažkas pasiseka gyvenime, galbūt tą minutę pamilsti save labiau, bet susireikšminti ir vaidinti, kad aš kažkokia žvaigždė, tai tikrai ne. Mano manymu, žvaigždės tik danguje.

– Kaip elgiasi žmogus, sergantis žvaigždžių liga?

– Būna arogantiškas, nepasiekiamas, spinduliuoja perdėta meile sau. Pažįstu keletą tokių žmonių, kuriems galėčiau primesti šią ligą. Jų įvardyti nenorėčiau, tačiau jie yra labai gerai žinomi visuomenėje žmonės.

Tai būna akivaizdu pramogų pasaulyje, kai prieš metus laiko žmogus su tavimi sveikinosi, gražiai bendravo ir klausė, kaip tau sekasi, o praėjus metams staiga pamatai, kad jis nebeprieina, o sėdi ir laukia, kada prie jo prieis. Ir visai nesvarbu, tai vyras ar moteris.

– Įvardyk buvimo žinomu žmogumi pliusus ir minusus.

– Pliusų man yra daug, nes visa tai man labai patinka. Tiems, kam patinka dėmesys, jau yra didelis pliusas, nes jie jo gauna. Nors pažįstu žmonių, kurie yra žinomi, tačiau jiems patinka tik tas dėmesys, kurį jie gauna atlikdami savo darbą, tarkime, aktoriai.

Jiems patinka, kai žiūri jų spektaklius, bet jie neveda instagramo paskyrų, nereikalauja dėmesio, nieko nepasakoja apie savo gyvenimą ir būna uždari, bet čia ne tik aktoriai, yra ir kitų žmonių. O minusai... tiems, kurie atvirai demonstruoja savo gyvenimą, yra sudėtinga sukurti šeimą, išlaikyti darnius santykius, nes reikia būti labai stipriu žmogumi, kad atlaikytum visą šitą nesąmonę.

tv3.lt nuotr.