Paskaičiavo, kad kiek naudos JK ekonomikai atnešė filmas „Barbė“

Filmo „Barbė“ fenomenas: kas lėmė šią sėkmę?

(1)

Gretos Gerwig režisuotas filmas „Barbė“ patraukė visų pasaulio kino entuziastų dėmesį. Nuo liepos 20 d. gerbėjai, norėdami pamatyti vieną populiariausių vasaros filmų, knibžda prie kino teatrų rožinėse žmonių eilėse.

Tiesa, filmas patyrė didelę sėkmę ne tik tarp žiūrovų, bet ir tarp konkurentų. Ši kino juosta taip pat įsirašė į istoriją pasiekusi rekordą, kai per dvi savaites jos pardavimai viršijo milijardo dolerių pajamų ribą.

Svarbu pabrėžti, kad buvo sumuštas rekordas. Milijardo dolerių žyma pasiekta greičiau, nei tai padarė bet kuris kitas „Warner Bros“ filmas, įskaitant Harį Poterį.

Apie tai, kas šį filmą daro tokiu įspūdingu, kalbėjomės su „Apollo kinas“ turinio ir programos vadovu Vainiumi Eiva.

Organizatorių nuotr.

Vainius Eiva. /  Linkedin

Kokio populiarumo šis filmas sulaukė kino teatre “Apollo kinas“?

– Kino teatrai “Apollo Kinas“ tiek Vilniuje, tiek Panevėžyje neabejotinai buvo vieni didžiausių traukos centrų. Filmas buvo toks populiarus, kad pirmąsias dvi savaites visi norintys žiūrovai tiesiog netilpdavo į sales ir tuščių vietų praktiškai nebūdavo.

Net ir dabar, po 3 savaičių, dauguma seansų yra apypilniai, tad populiarumas, nors ir blėsta, vis dar yra itin didelis.

Pirmosiomis savaitėmis per dieną kino teatre būdavo po 11–12 absoliučiai pilnų seansų.

Ypač Vilniaus „Akropolyje“ esančiame kino teatre prie traukos prisidėjo ir mūsų kino teatro patalpose veikianti būtent filmui skirtų lėlių „Barbie“ ekspozicija bei erdvė fotografavimuisi.

Kiek tiksliai bilietų šiuo metu yra išparduota?

– Iki šios dienos vien tik į „Barbės“ filmą esame pardavę apie 31 tūkst. bilietų.

Kokią pagrindinę žinią jis siunčia atėjusiems žiūrovams?

– „Barbės“ filmas turi ne vieną žinutę, tad kiekvienas žiūrovas kino teatre, žiūrėdamas filmą, supras jį skirtingai. Vieni gali juoktis, kiti – susigraudinti, treti – įsižeisti. Viskas priklauso nuo asmeninių vertybių ir gebėjimo „išskaityti“ režisierės perteikiamas problemas.

Asmeniškai manau, kad pagrindinė filmo žinutė yra tai, kad kiekvienas asmuo yra išskirtinis ir unikalus, kiekvienas susiduria su savomis problemomis ir pasaulį mato savaip.

Kad neprivalome visi būtini vienodi ar tobuli, kad pritaptume, o tie, kurie trokšta tobulybės, dažnu atveju galiausiai nusivils.

Tobulybės mūsų gyvenime nėra, ir tai G. Gerwig puikiai pateikia.

Žinoma, yra žiūrovų, ypač iš vyrų pusės, kurie įsižeidžia, kad vyrai vaizduojami kaip pagrindiniai blogiukai ir gal net kvaili, tačiau nenorėčiau sutikti su šiuo teiginiu.

Žiūrėdamas filmą mačiau tą naivumą ir lengvą kvailumą, kurį mes, vyrai, turime visi, kai bandome siekti savo svajonių merginų.

Kai darome kvailus dalykus, jei šiek tiek įsižeidžiame, nors iš tiesų tereikia atvirumo ir paprasto bendravimo, kad būtume išgirsti.

Esu tikras, kad rožinė spalva šiek tiek glumina tuos, kuriems nusistovėjusios ydingos normos ar savitas „toksiško vyriškumo“ supratimas yra priimtinesnis.

Visi darome klaidų, vyrai ar moterys, bet galiausiai, būdami atviri, galime tai suprasti.

Aišku, neabejoju, kad dalis žiūrovų vien dėl tokio populiarumo tikėjosi išvysti galbūt kažkokį kitokį filmą ir taip pat liko nusivylę, bet dėl to yra labiau kalti per dideli susikurti lūkesčiai, o ne pats filmas.

Man tai buvo gera pramoga su puikiai savo darbą atliekančiais aktoriais, smagiu humoru ir keliais tikrai sužavėjusiais muzikiniais numeriais.

Kadras iš filmo „Barbė“. Alfa.lt

Kadras iš filmo „Barbė“. Alfa.lt

Tą pačią dieną prieš tris savaites didžiuosius kino ekranus pasiekė taip pat sėkmingas Christopherio Nolano filmas „Openheimeris“. Ar manote, kad „Openheimeris“ prisidėjo prie „Barbės“ filmo populiarumo? O gal kaip tik kiša koją?

– Tik mano subjektyvia nuomone, „Barbė“ ir „Openheimeris“, kaip du absoliučiai skirtingi filmai, padėjo vienas kitam pasiekti tokias aukštumas.

Net neabejoju, kad jei jie nebūtų išleisti į kino teatrus vienu metu, nė vienas filmas nebūtų pasiekęs tokios finansinės sėkmės.

Aišku, „Barbė“ gal ir būtų pasiekusi tą milijardą, bet tai galimai galėjo užtrukti ilgiau nei 17 dienų, o „Openheimeriui“ būtų buvę sunkiau pasiekti pusės milijardo ribą. Vėlgi tai tik mano nuomonė.

Vienintelis „trukdymas“ buvo tik tas, kad iš esmės dėl dviejų itin didelių filmų nukentėjo absoliučiai visi kiti tuo metu rodomi filmai, nes kino teatrai nėra guminiai ir salių (bei laiko) skaičius yra toks kaip visada.

Žmonės socialinėje medijoje sako, kad verta pažiūrėti abu šiuos filmus. Ką rekomenduotumėte peržiūrėti pirmiau: „Barbę“ ar „Openheimerį“? Kodėl?

– Manau, kad abu šiuos filmus pažiūrėti tikrai būtina. Abu jie – aukščiausios kokybės, nors ir labai skirtingi. Abu jie – su itin daug labai gerai vaidinančių aktorių.

Aš pirmiausia žiūrėjau „Openheimerį“, nes esu didelis režisieriaus Ch. Nolano gerbėjas, todėl būtent šis filmas man buvo prioritetas.

Filmą mačiau jau dukart ir antrą kartą žiūrėdamas pamačiau dar daugiau nei pirmąjį. Tai nuostabus, kol kas geriausias 2023 metų filmas su nepriekaištinga vaidyba, vienu geriausių (bent kol kas) garso takelių ir jaudinančia istorija.

Tačiau ir „Barbė“ yra verta dėmesio. Labai sunku pasakyti, ką reikėtų pažiūrėti pirmą. Manau, pagal jūsų asmeninius prioritetus.

Tačiau ką tikrai rekomenduoju – pasidaryti bent dienos pertrauką tarp šių dviejų filmų. Kad ir kaip bežiūrėtume, „Barbė“ yra labiau pramoginis filmas, todėl, mano nuomone, kiek nublanksta prieš „Openheimerio“ temos sudėtingumą ir gilumą.

Tam, kad galėtumėte visiškai pasimėgauti „Barbės“ teikiama pramoga, greičiausiai reiktų ją žiūrėti bent su dienos pertrauka nuo (ar iki) „Openheimerio“ seanso.

Jūsų nuomone, kas lėmė tokią sėkmę?

– „Barbė“ tapo 53-iuoju milijardą pasiekusiu filmu ir aštuntuoju „Warner Bros“ studijos istorijoje. Esminis rekordas yra tai, kad tai pirmasis visų laikų moters režisierės (kaip solo režisierės) filmas, pasiekęs šią ribą.

Taip pat tereikėjo tik 17 dienų pasiekti šią ribą, dviem dienomis aplenkiant paskutinę „Hario Poterio“ dalį.

Iš esmės šiuos pasiekimus galime vertinti tik tuo, kad žmonės yra išsiilgę originalių istorijų. Ne tęsinių, ne perdirbinių, o tiesiog gero, naujo, unikalaus turinio.

Prie šios sėkmės neabejotinai prisidėjo ir pats „Barbenheimerio“ fenomenas, kuris internete virė jau pastaruosius kelis mėnesius, o žmonės net kūrė specialius plakatus, buvo užvaldytos visos socialinės medijos.

Manau, kad be 100 mln. dolerių kainavusio marketinginio biudžeto, didžiausią dalį darbo atliko patys žiūrovai.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder