Drabužio dydis tas pats, bet netinka? Neskubėkite su išvadomis, paaiškino, kodėl taip yra

Jie atskleidė, kad drabužių dydžius lemia vietovė: pavyzdžiui drabužiai iš JAV gali būti net keliais dydžiais per dideli.

Taip būna net ir su to paties modelio drabužiais, kurie antroje linijoje gali išeiti kitokie, patobulinti ar pakeisti.

Psichologės neslepia, kad dėl to dažnai gali kilti pyktis ar nusivylimas savo kūnu, todėl tokias situacijas reikia vertinti racionaliai.

Skirtingose šalyse skiriasi kūno sudėjimas

Anot drabužių parduotuvės „Stiliaus idėjos“ direktoriaus Jono Bazevičiaus, rūbų dydžiai dažnai skiriasi dėl to, kad kiekvieno pasaulio regiono ar valstybės gyventojai skiriasi savo kūno sudėjimu.

Jis nurodo, kad dėl to drabužių gamintojai paprastai koreguoja dydžių lentelę priklausomai nuo to, kuriai šaliai ar regionui apranga yra modeliuojama.

„Pavyzdžiui, Vakarų Europos rinkai skirtų rūbų žymėjimas yra paprastai vienu dydžiu didesnis, negu Rytų Europos rinkai skirtų drabužių.

Todėl renkantis, pavyzdžiui, Vokiškus apdarus, rekomenduojama pasirinkti dydžiu mažesnį rūbą, o, pavyzdžiui, rūbus iš JAV gali tekti rinktis net keliais dydžiais mažesnius“, – paaiškina pašnekovas.

Dar viena priežastis yra ta, kad skiriasi pasaulio regionų pomėgiai dėvėti labiau prigludusius arba laisvai krentančius rūbus. Ši priežastis, anot jo, taip pat daro didelę įtaką dydžių žymėjimo skirtumams.

J. Bazevičiaus teigimu, būna ir tokių atvejų, kad skiriasi net to paties modelio ir dydžio drabužis, tačiau tai – rečiau pasitaikantis atvejis: „Paprastai tai gali atsitikti dėl to, kad rūbas pagamintas skirtingu laikotarpiu ir vėlesnėje gaminimo „partijoje“ rūbo modelis buvo šiek tiek pakoreguotas atsižvelgiant į klientų pastabas ir nešiojimo patogumą.“

Antroji linija negali būti identiška pirmajai

Kitos internetinės rūbų parduotuvės atstovė papildo, kad, kalbant apie vieną ir tą patį modelį, viskas priklauso nuo fabrikų – jie stengiasi laikytis standartų, bet kiekvienas kitas pasiuvimas skiriasi nuo pirmo.

„Pirmas pasiuvimas visada būna geriausias ir tobuliausias, o jau kitas labai dažnai neatitinka dydžių. Tiesiog čia suveikia žmogiškasis faktorius – beveik neįmanoma pakartotinai to paties modelio linijos pasiūti identiškai buvusiai“, – tikina ji.

Pašnekovės teigimu, jeigu žiūrėti bendrai į dydžius iš skirtingų parduotuvių, kartais būna taip, kad skirtingose parduotuvėse būna toks pats modelis, tačiau fabrikai visiškai skirtingi, todėl ir dydžiai skiriasi.

O drabužių bendrovės „H&M“ atstovai pasidalino turintys kūno dydžių rinkinius, kurie yra sukurti pasitelkiant duomenis apie globalios populiacijos kūno formas.

Jų teigimu, vėliau šie dydžiai yra palyginami su individualių šalių dydžių standartais ir, kuomet yra galimybė, atitinkamai priderinami, taip klientams pristatant geriausią dydžių parinktį.

Gali susvyruoti pasitikėjimo savimi jausmas

Psichologė ir Geštalto psichoterapeutė Karolina Puzinaitė sako, kad tokiose ir panašiose situacijose, kai žmogus neįtelpa į savo dydį arba jame „paskęsta“, gali kilti įvairių jausmų.

Ji įvardija, kad tokiais atvejais galime jausti pyktį, bejėgiškumą, baimę, nusivylimą, nerimą ar įtampą, gali susvyruoti pasitikėjimo savimi jausmas.

„Kokie jausmai ir kokiu intensyvumu jie kils, priklauso nuo mūsų asmenybės savybių, patirties, vidinių resursų, sąmoningumo lygio“, – paaiškina psichologė.

Ji atkreipia dėmesį, kad tokie jausmai yra visiškai normalūs ir įprasti susidūrus su netikėtumo faktoriumi, nes pokytis visuomet „sudrebina“ nesaugumo pojūtį. Tačiau svarbiausia yra tai, ką mes darome, kai mus tokie jausmai apima.

K. Puzinaitės teigimu, tokiu atveju nereikėtų skubėti daryti apibendrintų išvadų, panikuoti ar kitaip įsitraukti į intensyvias emocijas.

„Būtų geriau racionaliai vertinti situaciją, įkvėpti ir iškvėpti, atsigerti vandens, pritaikyti vieną ar kitą vizualizacijos pratimą. Pasidomėti, kodėl vienas ar kitas dydis skiriasi nuo mums įprasto“, - rekomenduoja pašnekovė.

Ji tikina, kad atsekus priežastis neretai pasidaro saugiau, o nuraminus protą ir mintis stabilizuojasi kūnas ir jausmai.

„Pats geriausias būdas ugdyti pasitikėjimą savimi – įtikinti save, kad mes nieko nestokojame“, – pataria psichoterapeutė.

Dydžius verta išmatuoti patiems

J. Bazevičius nurodo, kad užsisakant rūbus internetu išlieka rizika gauti netikusio dydžio drabužį ir klientui tenka papildomas nemalonumas siųsti juos atgal pardavėjui.

Jis tikina, kad dėl šios priežasties savo parduotuvėje parduodamus drabužius išmatuoja iš naujo ir nepasikliauja vien gamintojo pateikiama standartine dydžių lentele.

Drabužių parduotuvės direktorius pamena, kad anksčiau būdavo žymiai mažiau vietų ir mažiau drabužių gamintojų, kuriais būdavo prekiaujama internete. Pasak jo, esant labai mažai gamintojų įvairovei, tokių didelių dydžių skirtumų nebuvo.

„Dabar situacija radikaliai pasikeitusi. Platėjant drabužių asortimentams toje pačioje parduotuvėje galima rasti Vokietijos, Lenkijos, Latvijos gamintojų, taip pat ir JAV ar Kinijoje pagamintos aprangos. Tokiu atveju tinkamą dydį išsirinkti tampa žymiai sunkiau“, – pripažįsta J. Bazevičius.

Butiko savininkė taip pat pamini drabužių grąžinimo problemą. Anot jos, būna visko, bet paskutiniu metu išmoko pamoką, kad kiekvieną kartą gaunant prekę pakartotinai reikia iš naujo tikrinti jos išmatavimus, nors išvengti nesusipratimų.

„Didžioji dalis klientų yra supratingi ir jau žino, kad kartais dydžiai skiriasi ir vienas modelis gali tikti jų dydį, o kitas gali net ir mažesnio modelio būti geras.

Aišku, yra tokių klienčių, kurios dėl tokių nesusipratimų pyksta, tačiau taip būna labai retai. Tokiais atvejais mes stengiamės atlyginti visas išlaidas ir konfliktą išspręsti taikiai“, – pasakoja pašnekovė.

Drabužių dydis – kaip svarstyklės

Valgymo sutrikimų linijos įkūrėja ir psichologė Svetlana Puronienė teigia, kad drabužio dydis yra savotiškas standartas, matas, į kurį žmonės pirkdami rūbus yra linkę lygiuotis.

Anot jos, nors rūbų dydis yra dirbtinai sukonstruotas matas ir atspindi tam tikros populiacijos kūno išmatavimų ir proporcijų vidurkį, konkrečiam žmogui renkantis rūbus santykis su dydžiu yra asmeninė patirtis.

„Dirbu su žmonėmis, kurie patiria savo kūno priėmimo sunkumus, turi valgymo sutrikimų, ir galiu pasakyti, kad dažnu atveju rūbų dydis žmogui gali tapti savęs vertinimo matu. Kaip ir svarstyklės - jis gali kelti tam tikras mintis apie save“, – dalinasi psichologė.

S. Puronienė sako, kad paprastai, susidūręs su skirtingų dydžių problema, asmuo bus linkęs ieškoti priežasčių. Vieni žmonės yra labiau linkę ieškoti jų išorėje, pavyzdžiui, nuspręsti, kad kalti rūbų gamintojai. Tuomet, pašnekovės teigimu, gali kilti pyktis, nepasitenkinimas dėl to, kad tenka sugaišti daugiau laiko matavimosi kabinoje.

Pasak jos, žmogus arba prisitaiko ir, remiantis ankstesne patirtimi, tiesiog žino, kad tam tikroje parduotuvėje turi rinktis mažesnio arba didesnio nei jam įprasto dydžio rūbą, arba, kraštutiniu atveju, gali nuspręsti tam tikrose parduotuvėse nebesilankyti.

„Žmonės, kurie linkę ieškoti vidinių priežasčių, elgiasi kiek kitaip. Jiems gali kilti minčių, kad priežastis yra jų pačių kūnai.

Jei apsilankymai parduotuvėje, rūbų matavimosi patirtis neteikia malonumo, žmogus retai apsiperka, tai sykį užsukęs į parduotuvę ir aptikęs, kad įprastas dydis jam tarsi nebetinka, gali nuvertinti save, nusiminti, pradėti įsivaizduoti, kad priaugo svorio“, – pasakoja valgymo sutrikimų linijos įkūrėja.

Virš dviejų trečdalių moterų nepatenkintos savo kūnu

S. Puronienė pabrėžia, kad tokios patirtys gali kelti gėdos, pasibjaurėjimo savimi, netinkamumo, nepakankamumo jausmus.

Ji atkreipia dėmesį, kad panašios reakcijos gali kilti ir atvirkštinėje situacijoje – asmenims, kurie yra aplinkoje girdi dažnas pastabas apie savo tarsi perdėtą lieknumą.

Psichologė nurodo, kad, įvairių tyrimų ir apklausų duomenimis, daugiau nei du trečdaliai moterų yra nepatenkintos savo kūnu.

„Labai liūdna. Ir šie skaičiai nėra vien skaičiai – tai kasdienė asmeninė patirtis, kai kūnas yra nuvertinamas, lyginamas su kitų kūnais, išoriniais standartais. Grožio kultas vis dar gajus.

Kita vertus džiugina, kad visuomenė tampa tolerantiškesnė, atsiranda vis daugiau teigiamo požiūrio į bet kokį kūną skleidimo iniciatyvų“, – džiaugiasi psichologė.

S. Puronienė pataria kilus sunkumams nelikti vienam ir apie tai kalbėtis. Ir pažymi, kad, jei kyla gėdos, pasibjaurėjimo savimi, savo kūnu jausmai, svarbu jų neužrakinti savyje, pasikalbėti su palaikančiu draugu, internete susirasti ir klausytis skatinančių meilę savo kūnui skleidėjų, kreiptis į emocinės paramos linijas, psichologą ar psichoterapeutą.