Dietologė perspėja: lietuvių pamėgta gruzdinta menke nevertėtų piktnaudžiauti

Anot „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, menkė yra lengvai virškinama, didelės biologinės vertės baltymais turtinga žuvis.

Vis dėlto, tešloje apkeptą menkę gydytoja dietologė rekomenduoja valgyti saikingai. Ekspertė dalijasi patarimais, kaip tinkamai paruošti menkę ir įvardija, kodėl ši žuvies rūšis rudenį turėtų būti įtraukta į visavertės mitybos racioną.

Menkės nauda žmogaus organizmui

Anot gydytojos dietologės E. Gavelienės, menkėje randamas visas spektras naudingų maistinių medžiagų: „Menkė yra puikus mineralinių medžiagų šaltinis, joje gausu fosforo, seleno, jodo ir kalio, riebaluose tirpių vitaminų A, E, taip pat vitamino B12 bei organizmui naudingų baltymų.

Ši žuvies rūšis įvardijama ir kaip mažai riebalų bei sočiųjų riebalų turintis maisto produktas. Nors menkė priskiriama baltos žuvies kategorijai, tačiau tai nesumenkina jos naudos žmogaus organizmui.

Menkė turtinga ir Omega-3 polinesočiosiomis riebalų rūgštimis, kurios reikalinogos puikiam širdies ir kraujagyslių sistemos, imuninės sistemos funkcionavimui.“

Ekspertė teigia, kad menkė turėtų būti įtraukta į kasdienį mitybos racioną. „Žuvį, apskritai, reikėtų valgyti bent du kartus per savaitę ir vienas tokių valgymų galėtų būti menkė. Per abu valgymus reikėtų suvartoti bent 300 gramų žuvies.

Tokiu atveju bus gaunama maksimali nauda, o mitybos racionas bus pakankamai įvairus“, – rekomenduoja gydytoja dietologė.

Be to, naudinga ne tik menkės mėsa, bet ir jos ikrai, kepenėlės. Menkių kepenėles – puikus vitamino D šaltinis, tačiau vartoti jas, dėl didelio kaloringumo, reikėtų saikingai. Kalbant apie menkių ikrus, juose gausu Omega-3 riebalų rūgščių, tačiau dėl didelio druskos kiekio jais taip pat reikėtų mėgautis saikingai.

Gruzdinta menkė – tik per šventes

Menkė yra lengvai įsisavinama, maistinga ir nesunkiai paruošiama žuvies rūšis. Visgi, patariama vengti šios žuvies kepimo tešloje ar gruzdinimo dideliame aliejaus kiekyje, nes kaitinimas riebaluose padidina žmogaus organizmui kenksmingų transriebalų kiekį žuvyje.

„Nors menkė bene dažniausiai naudojama britiškame „Fish & Chips” patiekale, tačiau iš gydytojo dietologo pozicijos rekomenduočiau nepiknaudžiauti taip paruošta žuvimi.

Pirmenybė turėtų būti teikiama garuose ruoštai, troškintai ar trumpai orkaitėje, grilyje bei keptuvėje be riebalų keptai menkei. Žuvį galima pagardinti mėgstamais prieskoniais, žolelėmis ar šlakeliu citrinos sulčių“, – rekomenduoja dr. E. Gavelienė.

Gydytoja dietologė priduria, kad sveikatai palankiausia žuvis yra šviežia: „Kad ir kokios rūšies bebūtų žuvis, svarbiausia, kad ji būtų šviežia. Šviežia žuvis yra palankiausia mūsų sveikatai, nes išsaugo daugiausia naudingų maistinių medžiagų ir vitaminų. Tuo tarpu kelis kartus užšaldant ir vėl atšildant žuvį jos maistingumas mažėja.“

Asortimente – tik žuvis be antibiotikų

Renkantis žuvį parduotuvėje, svarbiausia įjungti savo jusles – regą, uoslę ir lytėjimą. E. Gavelienė pataria atkreipti dėmesį į žuvies išvaizdą: „Žuvies akys turi būti skaidrios, vyzdžiai – juodi, žiaunos, priklausomai nuo rūšies, dažniausiai šviesiai raudonos spalvos, žvynai – struktūruoti, nepažeisti, o žuvies oda turi būti elastinga bei nesuglebusi. Žuvis neturi skleisti nemalonaus kvapo ar būti pernelyg gleivėta.“

Svarbu užtikrinti ir tinkamas žuvies laikymo sąlygas namuose. Pasak prekybos tinklo „Rimi“ kokybės ekspertės Aurelijos Choružajos, šviežios žuvies ir jūrų gėrybių produktus namuose reikėtų laikyti vėsiau. Geriausios temperatūros sąlygos – nuo 0 iki 2 laipsnių.

„Pirkėjams rekomenduoju rinktis MSC ir ASC sertifikavimo logotipais pažymėtą žuvį bei jūros gėrybes. Šie logotipai leidžia identifikuoti, kad produktai sužvejoti bei užauginti laikantis sertifikuotos, atsakingos žuvininkystės principų, mažinančių neigiamą komercinės žvejybos bei akvakultūros poveikį mūsų aplinkai.

Jau prieš metus „Rimi“  parduotuvėse pradėtas didinti sertifikuotų jūros gėrybių asortimentas, kad jis būtų lengviau prieinamas visiems. Dėl šio sprendimo žymiai išaugo pirkėjams siūlomas sertifikuotų jūros gėrybių pasirinkimas: Lietuvoje jis perkopė 70  proc.“, – teigia A. Choružaja.

Jūros priežiūros tarybos (angl. „Marine Stewardship Council“) ir Akvakultūros priežiūros tarybos (angl „Aquaculture Stewardship Council“) įsteigtos ženklinimo sistemos yra labiausiai paplitusios pasaulyje. Šių institucijų įsteigtas sertifikatas patvirtina, kad žuvys auginamos ekologiškai ir be antibiotikų. Taip pat, etiketėse nurodoma, kur ir kaip žuvys buvo sugautos ar augintos, užtikrinama, kad šiame procese nebūtų padaryta žala gamtai.

Renkantis žuvį parduotuvėse, kokybės ekspertė pataria atkreipti dėmesį ir į produkto kainos etiketę, kurioje nurodyta ir produkto galiojimo data. „Jei tai yra ledo lentynose patiekiama žuvis, šią informacija pirkėjai ras ant kainų lapelio, o jei perkama fasuota produkcija – ant pačios pakuotės“, – pirkėjų dėmesį atkreipia „Rimi“ kokybės vadovė.