Dalia Teišerskytė: „Aš – ne ponia, aš – eilinė moteris, kuri gavo galimybę nugyventi turtingą gyvenimą“

LNK

2022-11-09 14:18

„Aš gyvenime nieko nesiekiau, man viskas nukrenta iš dangaus. Mano gyvenimas yra ištisi atsitiktinumai. O jo istorijos užtektų septyniems gyvenimams“, – LNK laidoje „Šeškinės 20“ šį trečiadienio vakarą kalbės poetė, buvusi parlamentarė Dalia Teišerskytė.

Neseniai išleidusi penkioliktą eilėraščių knygą „Paskutinių lapų išleistuvės“, poetė Dalia Teišerskytė pasidalino išskirtinėmis savo gyvenimo istorijomis. Kalbėdama apie savo eilėraščius ir vieną jų deklamuodama, Dalia atskleidė, jog jie ne visada apie ją.

„Jie apie mano heroję, o aš esu kaimietė, paprasta, kuri vakarais išgeria samagono, o dieną ravi daržą. Nutiko įdomus dalykas, šiais metais ravėjau, o pro šalį važiavo juoda, graži mašina, sustojo, iš jos išlipo be proto gražus vyras, atsistojo anapus tvoros ir sako:

„Laba diena, aš niekada nemaniau, kad jūs pati ravite daržą“. Žmonėms atrodo, kad aš esu ponia, aš – ne ponia. Aš tiesiog eilinė moteris, kuriai Dievas davė galimybę nugyventi neapsakomai turtingą gyvenimą. Ne pinigų prasme turtingą, pinigų neturiu ir niekada neturėjau. Man visada užtenka tiek, kiek aš turiu“, – atviravo D. Teišerskytė.

Užsigrūdinusi Sibiro taigoje, susidūrusi su daug skaudžių netekčių, D. Teišerskytė prisiminė gyvenimą tremtyje. Nors tuo metu jaunai merginai teko dirbti sunkius darbus, ji su šypsena pasidalino istorija, kuri suteikė džiaugsmo net būnant toli nuo namų.

„Puikiai prisimenu, kai mano gimtadieniui Sibire pasiuvo suknelę iš dviejų senų chalatų. Ir aš buvau tokia laiminga! Turiu išsaugojusi nuotrauką, kurią įdėjau net į savo reklaminį bukletą. Pažiūrėkite, kokia laiminga mergaitė, vidury Sibiro, avietyne, stovi su marga suknele“, – dalinosi poetė.

Be sunkių darbų, kuriuos turėjo dirbti laiba, jauna mergina, Dalia prisiminė ir mokyklos laikus, kuriuose, kaip teigia pati, buvo išties išdykusi. „Pirmiausia, ką veikiau Sibire, tai mokiausi, nemokėjau nei vieno žodžio rusiškai, bet greitai gaudžiausi.

Mokykloje iš tiesų buvau labai pašėlusi, su klasiokais eidavome rūkyti už barako, susisukdavome paprastą žolę, ne tą žolę, o tą paprastą, kuri jau būdavo padžiūvusi. Puikiai prisimenu mokyklos direktorių, kuris buvo su viena akimi ir lazda. Vieną kartą jis mus išlupo ta lazda taip, kad rūkyti daugiau nėjome“, – juoko neslėpė Dalia.

Daug, išskirtinių istorijų iš Dalios gyvenimo – jau šį trečiadienio vakarą, laidoje „Šeškinės 20“, 20 val., tik per LNK.