Dalai Lamos paklausė, kas jį labiausiai stebina: priverčia stabtelėti ir susimąstyti…

„Labiausiai mane stebina žmogaus prigimtis. Žmogus aukoja savo sveikatą, kad uždirbtų pinigų. Vėliau jis aukoja pinigus, kad susigrąžintų savo sveikatą. Jis taip jaudinasi dėl ateities, kad nesimėgauja dabartimi, to rezultate jis negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis gyvena taip, tarsi niekada nemirtų, o miršta taip, lyg niekada nebūtų gyvenęs“.

Jeigu gerai supratote mintį, tai skamba įspūdingai, tiesa? Be abejo, galima perbėgti šią citatą akimis ir pasistengi ją pamiršti, tačiau jeigu įsigilinsime… Tai yra tiesa ir tai, kaip mes elgiamės su savo gyvenimu yra baisu!

Gyvename keistai ir nelogiškai. Dirbame nemėgstamą darbą, kad užsidirbtumėme pinigų, kuriuos paskui išleidžiam gydymui. Juk, jei užsiimi tuo, ko negali pakęsti, tai tikrai kenkia sveikatai.

Visą tai suprantame, tačiau kažkodėl šventai tikime, kad pinigai gali viską ištaisyti. Tačiau viskas visai ne taip: nei laimės, nei sveikatos, nei džiaugsmo už juos nenusipirksi.

Visgi, visos mūsų mintys užimtos išreklamuotais automobiliais ir namais su terasomis bei noru sukaupti kuo daugiau pinigų senatvei. Beje, jos dar reikia sulaukti…

Kartais atrodo, kad šioje Žemėje esame tik tam, kad dirbtumėme ir uždirbtumėme. Kažkuria prasme primename vergus, tik to nesuvokiame.

Ši Dalai Lamos citata primena dar vieną citatą, kuri taip pat labai taikliai atspindi mūsų visuomenės būklę.

„Tik pažiūrėkite į mus! Viskas apsivertė aukštyn kojomis. Gydytojai naikina sveikatą, teisininkai – teisingumą, psichiatrai – protą, mokslininkai – tiesą, žiniasklaida – informaciją, religijos – dvasingumą, o valdžia – laisvę“, – Michael Ellner.

Skamba pesimistiškai, tačiau tai yra tikra tiesa.

Šios citatos – tai ne nuosprendis, o pirmiausia – įspėjimas visai žmonijai ir kiekvienam iš mūsų. Juk niekada nevėlu pakeisti savo gyvenimą.

Kartais, norėdami įsileisti kažką naujo, turime atsikratyti kažko seno .

Kad gautumėme naujų žinių, naujų idėjų ir gyventumėme prasmingesnį ir pilnavertiškesnį gyvenimą, būtina palikti senus ir supuvusius įsitikinimus apie tai, kad šiuolaikinės visuomenės primestas „sėkmės“ modelis gali suteikti tikrą laimę.